Sako, kad kitąmet Lietuvą užplūs turistai. Vilniaus gatvėse per raudonus, juodus ir geltonus veidus nebus įmanoma įžiūrėti lietuvaičių baltų veidelių su mėlynais ežerėliais. Prie „Litexpo“ parodų rūmų per Vilniaus knygų mugę išsirikiuos eilės knygų mėgėjų iš Turkijos, Vokietijos bei Lenkijos. Tradicinio „Poezijos pavasario“ metu Sarbievijaus kiemelyje užsieniečių minios į diktofonus įsirašinės šio festivalio laureato skaitomus eilėraščius – kad į Lenkiją, Škotiją, Ispaniją, Šveicariją parvežtų gyvą poetinį balsą iš Europos kultūros sostinės.
Neįtikėtina, sakysite. Bet kodėl „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) šiuos tradicinius renginius įtraukė į savo programą, o ne pabandė sukurti naujo festivalio tradiciją?
Duodu mažąjį pirštą nukirsti, kad tiek Vilniaus knygų mugė, tiek „Poezijos pavasaris“ būtų įvykę ir be VEKS pagalbos. Be to, sunku patikėti, kad kitąmet šie festivaliai, galbūt gavę stipresnę finansinę injekciją, gali pasikeisti taip neatpažįstamai, kad, skirtingai negu pernai ar užpernai, jie kaip Lurdas imtų traukti minias turistų.
Tačiau trumpam patikėkime, kad kitąmet Vilniuje išties bus daugiau nei įprasta užsieniečių, kuriems rūpi literatūra ir lietuvių autorių kūryba. Patikėkime, kad jie veršis į knygų mugę „Litexpo“ parodų rūmuose ir kad ištempę ausis klausysis daininga lietuvių kalba skaitomų eilių.
Šie kitakalbiai lietuvių literatūros fanatikai tikrai užeis į knygynus ir pabandys įsigyti mūsų šalies autorių knygų anglų, vokiečių ar lenkų kalbomis. Knygynų darbuotojų veidus neabejotinai užlies gėdinga raudona spalva, kadangi Vilniaus knygų prekybos vietose garsiausių lietuvių autorių kūrinių kitomis kalbomis, išskyrus kelis dvikalbius poezijos ar pjesių rinkinėlius, paprasčiausiai nėra ir kitąmet greičiausiai neatsiras.
Tai nereiškia, kad garsiausių lietuvių prozininkų knygų anglų, lenkų arba vokiečių kalbomis apskritai nėra. Yra, bet jos dūla Anglijos, Lenkijos bei Vokietijos knygynuose. Beveik kas mėnesį Lietuvą pasiekia žinia, kad kokia nors Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Herkaus Kunčiaus, Jurgos Ivanauskaitės ir kitų lietuvių autorių knyga pasirodė Lenkijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. Ar prestižiniais save vadinančiuose „Vagos“, „Baltų lankų“, „Pegaso“ knygynuose neturėtų atsirasti nedidelė lentyna, kurioje gulėtų šios knygos?
Juk, tarkim, visai neseniai lenkų kalba pasirodęs S.Parulskio romanas „Trys sekundės dangaus“ galbūt sudomintų ir kokį vietinį lenką, grožinę literatūrą skaitantį tik gimtąja kalba.
Žinoma, didelių pinigų iš šių verstinių lietuvių autorių knygų neužkalsi. Bet juk sako, kad kitąmet Lietuvą užplūs turistai.