Antradienį Lietuvos meno kūrėjų asociacijos surengtoje protesto akcijoje „Sudie, kultūra?“ prie Seimo susirinko apie tris šimtus protestuotojų iš daugiau negu 4 tūkstančių turinčiųjų meno kūrėjo statusą.
Nepatenkinti esama kultūros padėtimi Lietuvoje menininkai susirinko išsakyti savo nuomonės valdžiai. O pati valdžia atvirai jiems prisipažino, kad nieko jų labui nenuveikė. Prieš mitingą su žurnalistais bendravęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pritarė, kad padėtis yra bloga, tačiau, pasak jo, dėl to nėra kalta dabartinė Vyriausybė, o kultūrinė ir vertybinė krizė tęsiasi dar nuo nepriklausomybės atgavimo.
Ministras atviravo, kad niekuo neprisidėjo prie nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusių menininkų problemų sprendimo, o padėjo tik keliems konkretiems žmonėms. „Per šitą pusmetį sugebėjau pagelbėti keliems žmonėms, tačiau sistemiškai nieko nepadariau“, – pripažino ministras.
„Atėjau pasižiūrėti reginio, paklausyti kalbų“, – sakė R.Vilkaitis paklaustas, ką daro menininkų labui. „Menininkai nemeluoja. Padėtis tikrai yra tokia, kaip jie kalba. Situacija yra apgailėtina. Tačiau negaliu pritarti, kad kultūra žlugdoma specialiai. Tai tęsiasi nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Ir čia ne vien mūsų valstybės, bet viso pasaulio problema – vertybių sistemos problema“, – aiškino kultūros ministras.
Prie Seimo susirinkę menininkai reikalavo atšaukti autorinių mokesčių padidinimą. Pasak vieno akcijos organizatoriaus, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio, iš autorinių honorarų menininkai vos pajėgdavo susirinkti minimalų atlyginimą, o dabar mokesčiai padidėjo ir juos ketinama didinti dar.
Premjeras Andrius Kubilius antradienį sakė, kad menininkai turi solidarizuotis su visa tauta. O iš padidėjusių mokesčių surenkami pinigai padeda laiku mokėti pensijas. Tačiau tokie argumentai prie Seimo susirinkusių kūrėjų neįtikino.
„Nejaugi valstybė mano, kad tie 4 tūkstančiai meno kūrėjų gali užkaišyti biudžeto skyles“, – klausė K.Platelis. Iki padidinant mokesčius pajamos pagal autorines sutartis buvo apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o dabar menininkai nuo jų dar papildomai moka 6 proc. sveikatos draudimo mokestį bei 1 proc. „Sodrai“. Kūrinio užsakovui tenka sumokėti 7 proc. „Sodrai“ bei 3 proc. sveikatos draudimo mokestį.
„Net nežinau, kam reikėtų adresuoti žodžius, nes mes čia visi iš tos pačios genties, kuri šalia Seimo jaučiasi svetima ir kalba kita kalba. Simboliška, kad Seimas menininkus prilygino duobkasiams. Sunku kalbėti anapus Seimo sienos sėdintiems žmonėms, kuriems reikia aiškinti, kas tai yra kultūra ir kokią reikšmę ji turi valstybės gyvenime. Tačiau norėčiau paklausti, ar jie priisima kultūros duobkasių atsakomybę. Mes neprašome duoti daugiau, nieko nereikalaujame, tik norime, kad mums leistų dirbti, kurti“, – kalbėjo kino režisierius Arūnas Matelis.
Kad išaugę mokesčiai skaudžiai palietė ir kultūros įstaigas pripažino ir Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas. „Blogiausia padėtis yra su honorarais atlikėjams, kurie pas mus pasirodo. Lėšų stygius labai jaučiasi ir per įvairių projektų finansavimą. Man baisiausia, kai pagalvoju apie rudenį, kuomet vyks tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“. Šiuo metu dar nežinome nei kaip, nei kiek šis festivalis bus finansuojamas“, – kartėlį liejo J.Žitkauskas.
Tiesa, ne visi prie Parlamento susirinkę kūrėjai piktinosi dėl augančių mokesčių. Kai kurie tikino, kad pati kultūros ir meno finansavimo problema yra ydinga.
„Iš principo aš esu prieš šitą mitingą dėl vienos paprastos priežasties, – lrytas.lt pareiškė poetas Lidvikas Jakimavičius. – Va, K. Platelis šneka grąžinkit senus mokesčius ir taip toliau. Nieko panašaus nereikia. Mes čia turėtume reikalauti, kad būtų panaikinta visa kultūrinė biurokratija, kuri suvalgo didžiąją dalį mūsų pinigų. Atrodo, kad iš biudžeto kultūrai pinigų lyg ir skiriama nemažai, tačiau jie neateina iki menininko. Prikurta gausybė įvairiausių organizacijų, per kurias vyksta meno rėmimas, tačiau visa grietinėlė jose ir nusėda.“
Ramiai vykusi menininkų akcija šiek tiek labiau sušurmuliavo tik pačioje pabaigoje, kai grupė jaunų kūrėjų surengė savo akciją „Nukryžiuotasis menininkas“. Jos metu ant improvizuoto kryžiaus buvo nukryžiuotas pajaco rūbais aprengtas žmogus.