Šių metų pradžia Lietuvos leidykloms nežadėjo nieko gero – išaugęs PVM, daugiau nei per pusę padidėjęs autorinio atlyginimo mokestis, šoktelėjusios spaudos kainos leidėjus privertė suklusti – kas bus toliau, kaip reikės gyventi? Tačiau šią savaitę Lietuvos leidyklas pasiekė dar viena žinia –beveik perpus sumažinus leidybos projektams per Kultūros ministeriją skiriamas lėšas, daugeliui nekomercinių leidinių sumažintos dotacijos, o kai kurių teks ir išvis atsisakyti.

Mažėjančios dotacijos kultūrai

Vasario mėnesį Kultūros ministerijoje buvo patvirtintas leidybos projektams skiriamas finansavimas, kuris šiais metais siekė 2 milijonus 24 tūkstančius litų, ir leidyklos ėmėsi patvirtintų projektų įgyvendinimo darbų, tačiau gegužės 22 dienos potvarkis daugelį leidėjų privertė susiimti už galvų, mat iš buvusios sumos teliko milijonas 29 tūkstančiai litų.

Prieš porą savaičių paskelbus patikslintą 2009 metų valstybės biudžetą, Kultūros ministerijai ir jos remiamiems kultūriniams projektams lėšos sumažintos 27 milijonais litų.

Pasak Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vadovo Laimono Ubavičiaus, gavus patikslinto biudžeto skaičius, neliko nieko kito, kaip tik nurėžti dalį finansavimo praktiškai visiems Kultūros ministerijos remiamiems projektams. „Labiausiai nukentėjo viešųjų bibliotekų fondų komplektavimo programa, kuriai finansavimas sumažėjo veik 75 procentais. Perpus sumažintas ir finansavimas leidybos projektams. Tačiau ir visi kiti projektai neteko dalies finansavimo“, – teigė L. Ubavičius.

Pagal ministerijos finansuojamą leidybos programą daugiausia remiami nekomercinio pobūdžio, lietuvių autorių ir kiti leidiniai, kurie be valstybės paramos tikrai neišvystų dienos šviesos.

„Regis, milijonas nėra tokia didelė suma, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad artimiausiu metu neturėsime galimybės vartyti nemažos dalies įdomių ir vertingų leidinių. Negaliu komentuoti tokio Seimo priimto biudžeto patikslinimo. Mūsų darbas buvo grynai techninis – surasti tuos „atliekamus“ 27 milijonus mūsų remiamoms programoms“, – kalbėjo L. Ubavičius.

Kultūrai padarytos žaizdos gyja lėtai

Leidybos projektų ekspertų komisijos pirmininkė Eglė Patiejūnienė pripažino, kad šis „įsakymas iš viršaus“ visai komisijai buvo netikėtas ir itin nemalonus. „Posėdžio pradžioje visa komisija net ketino atsistatydinti, kad valdininkams patiems tektų imtis tos gėdingos atsakomybės už savo veiksmus. Tačiau nusvėrė argumentas, kad mums nusišalinus sprendimas būtų atidėtas nežinia kokiam laikui, o daugeliui leidėjų svarbiausia buvo gauti nors ir nemalonią, bet aiškią ir konkrečią informaciją“, – sakė E. Patiejūnienė.

Prieš keletą metų leidybos projektams per Kultūros ministeriją buvo skirstomos gerokai didesnės lėšos įvairesnio pobūdžio projektams, tačiau prieš metus nustatyti nauji projektų atrankos kriterijai. E. Patiejūnienės teigimu, Kultūros ministerijos prioritetu tapo originali lietuvių autorių kūryba, vaikų bei paauglių literatūra, pirmosios debiutuojančių autorių knygos, tokie tęstiniai projektai, kaip „Poezijos pavasario“ ar „Druskininkų rudens“ almanachai, lietuvių rašytojų knygų leidimai akliesiems ir pan.

„Sausio mėnesį vykę posėdžiai komisijai įkvėpė optimizmo, nes suma, skirta leidybos projektams, atrodė visai padori, panaši į ankstesnių metų, – prisiminė ekspertų komisijos pirmininkė. – Tačiau gegužės pradžioje paaiškėjo, kad kažkur „viršuje“ ši suma sumažinta perpus ir jau padarytą darbą teks perdaryti iš naujo. Kultūros ministerija, norėdama palengvinti mūsų užduotį, siūlė remtis objektyviais (tiesą sakant, biurokratiniais) kriterijais – visų pirma atsižvelgti į tai, kiek paraiškos atitinka formalius reikalavimus. Tačiau mūsų komisija vieningai atmetė tokią galimybę ir visas paraiškas stropiai peržiūrėjo iš naujo“, – teigė E. Patiejūnienė.

Pasak ekspertų komisijos pirmininkės, buvo iškart atsisakyta projektų (kai kurių pusiau albuminių leidinių, vertimų, dailininkų ar kompozitorių biografijų, kartotinių leidimų), kurie iš esmės neatitiko ministerijos apibrėžtų kriterijų, bet vis dėlto buvo patvirtinti metų pradžioje dėl bendrosios kultūrinės vertės.

„Braukyti teko negailestingai, nors ir kaip buvo nesmagu, – kad nereikėtų mechaniškai mažinti finansavimo visoms knygoms per pusę. Stengėmės, kad nors ir sumažinta skirtoji suma suteiktų leidėjams bent šiokių tokių vilčių knygą išspausdinti. Atmetę brangų, tačiau neprioritetinį projektą, iš jo „atimtus“ pinigus galėjome paskirstyti kur kas kukliau kainuojantiems, bet turintiems išliekamąją vertę leidiniams. Kai kuriuos sprendimus daryti buvo tikrai labai sunku.“

Kadangi finansavimas leidybai buvo patvirtintas dar metų pradžioje, kai kurios knygos jau buvo pradėtos rengti spaudai ar spausdinti, todėl, kaip teigė E. Patiejūnienė, buvo stengiamasi atsižvelgti ir į tokio pobūdžio „pagalbos šauksmus“ iš leidyklų. „Ne vieną kartą vis iš naujo žiūrėjome paraiškų sąrašą, svarstėme, ieškojome ne tokių skaudžių sprendimų, bet kai atrodė, kad jau viską subalansavome, paaiškėjo, jog reikia nuo kažko „nukirpti“ dar aštuoniasdešimt tūkstančių... Ir vėl viskas iš pradžių. Šitokio darbo nė priešui nelinkėtum.“

E. Patiejūnienė apgailestavo, kad toks finansavimo karpymas originaliems nekomerciniams leidiniams gali daug kainuoti leidykloms, kurios ir šiaip neretai patiria nuostolių, iš patriotizmo investuodamos į lietuvių autorius, jau nekalbant apie lietuvių kultūrą apskritai. „Jei nebus atleisti tie varžtai, kurie pastaruoju metu taip užspaudė leidėjus, gali nutikti ir taip, kad netrukus ims užsidaryti leidyklos ir aukšto lygio profesionalai, savo srities žinovai bus tiesiog išmesti į gatvę. Tie žmonės protingi ir raštingi, dauguma neprapuls, kur nors įsitaisys, tačiau ar lengva bus juos sugrąžinti į ankstesnę veiklos sritį ekonominei situacijai pagerėjus? Nemanau, kad visos šios reformos, ypač kultūros finansavimo mažinimas ir mokesčių kūrėjams bei leidėjams didinimas, atnešė bent kokios naudos. Greičiau visiškai priešingai. Kultūrai padarytos žaizdos gyja kur kas lėčiau, čia jums ne kelio duobę užtaisyti...“ – teigė leidybos projektų ekspertų komisijos pirmininkė E. Patiejūnienė.

Šiaudas skęstantiesiems?

Naujausiomis žiniomis, vakar, trečiadienį, Vyriausybė nutarė iš Privatizavimo fondo skirti 2 mln. litų lietuviškų knygų leidybai. Šios papildomos lėšos bus skirtos per Kultūros ministerijos Visuomenės informacinio aprūpinimo ir viešosios informacijos sklaidos programą.

„Vykdome pažadą lietuviškų knygų kūrėjams ir leidėjams kompensuoti padidėjusią mokesčių naštą. Vyriausybės programoje įsipareigojome saugoti, puoselėti lietuvių kalbą, skatinti laikytis kalbos tradicijų, tad pagal šalies finansines išgales visada remsime lietuviško žodžio sklaidą“, – spaudos pranešime cituojamas Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Kultūros ministerija jau išsiuntinėjo leidykloms elektroninius laiškus su raginimu neskubėti iš naujo perdaryti sutarčių. Pasak Kultūros ministerijos atstovo L. Ubavičiaus, tikėtina, kad dalis šių pinigų padengs gegužės mėnesį leidybos projektams nubrauktą milijoną litų ir visiems projektams bus atstatyta ta suma, kuri leidybos ekspertų komisijos buvo patvirtinta vasario mėnesį. „Likusiai sumai įsisavinti greičiausiai bus skelbiamas naujas konkursas“, – teigė L. Ubavičius.

Visiškas valdžios nesusigaudymas

Pasak knygų leidėjo Gedimino Baranausko, tokie chaotiški veiksmai tik rodo valdžios nesusigaudymą ir neadekvatų mėginimą bent šiek tiek sušvelninti savo pačių skubotus sprendimus. „Panašu, kad valdžia po truputį pradeda suprasti, kad kai didini mokesčius ir viską mažini, tai viskas ir mažėja. Visa kultūros ir kūrybos industrija, kaip ir buvo prognozuota, ir kaip neatsitiko daugelyje kitų šalių, papuolė į gilų nuosmukį. O pasekmės yra tragiškos ir žala kultūrai padaryta milžiniška“, - teigė G. Baranauskas.

Pasak leidėjo, mūsų valdžia nesupranta labai paprastų bet esminių dalykų – kultūros industrija sukuria didžiulę pridėtinę vertę, gerokai didesnę, negu tik užmokestis, kuris už tai gaunamas.

„Juk knygą nusiperka vienas žmogus, o ją perskaito galbūt 20 nieko už tai nemokėdami. Ir čia tik vienas pavyzdys, jau nekalbant apie muzikos įrašus, knygų kopijas, internetą, kuriuo viskas plinta nemokamai. Lietuvių kultūra yra labai „nekonkurencinga“, nes Lietuva yra maža šalis, todėl mūsų kultūros produktai turi labai mažą rinką. Tad jei ji nebus palaikoma dotacijomis, nieko mes ir neturėsime“, – teigė knygų leidėjas G. Baranauskas.

Knygų leidėjas Pranas Vildžiūnas, reaguodamas į šios dienos aktualijas, teigė, jog „knygai reikia konkrečių investicijų, kaip ir kitiems dalykams. Negalima už pusę sumos padaryti viso darbo. O juk dotacijos leidybai ir taip neretai nesiekdavo trečdalio, kartais net ir penktadalio, knygos leidybai būtinos sumos. Lieka tik regimybė, kad knygų leidyba remiama“, – kalbėjo P. Vildžiūnas.

Pasak P. Vildžiūno, svarbu prisiminti, kad „iki šiol Lietuvoje paramą gaudavo nacionalinį tapatumą ir savimonę ugdantys reikšmingi kultūrologijos, istorijos, filosofijos leidiniai. Šiandien kyla pavojus, kad bus tik šiek tiek paremta viena kita rašytojų kūrybos knyga, ir Vyriausybė jausis atlikusi savo misiją lietuvių kultūrai. Tačiau iš tiesų Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo ir Vilniaus kultūros sostinės metų proga kultūrinė leidyba bus sužlugdyta.“