„Remis sėdi sau ant „laktos“ ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau...“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama. “

     Tai viena iš daugybės linksmų (ne)išgalvotų istorijų, nutikusių „klajojančiam fleitininkui“ – neregiui menininkui Remigijui Audiejaičiui, kuris prieš dešimt metų buvo tapęs neatskiriama Vilniaus senamiesčio dalimi: dažnas pastebėdavo susigūžusį siluetą su balta lazdele ir fleita rankose, slankiojantį Vilniaus gatvelėmis arba tūnantį tai ant universiteto „laktos“, tai ant laiptų prie Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų.

     Tokios ir panašios istorijos kaip kasdienio bohemiško gyvenimo mozaika šiandien sugulė į leidinį „Regėta Lietuva“ – 64 puslapių knygą ir DVD plokštelę, kuriose pristatoma 2007 m. per gaisrą Vilniaus daugiabutyje tragiškai žuvusio menininko R. Audiejaičio kūryba.

     Fotografuojantis, automobilį vairuojantis ir baidare plaukiojantis „kurmis“

     „Regėta Lietuva“ remiasi paprasta ir sukrečiančia istorija. Tai knyga apie aklo žmogaus pastangas rasti savo vietą pasaulyje. Remio, paprasto vaikino iš Kauno, gyvenimas parodė, kad negalia nėra kliūtis gyventi savitą ir vertingą gyvenimą.

     Jis gimė 1972 m. Kaune, mokėsi Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje, Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykloje baigė fleitos klasę. Metus Filadelfijoje (JAV) studijavo pagal neregiams skirtą programą. Mokėsi darbo kompiuteriu pagrindų, anglų kalbos, orientuotis mieste. Ten pat pradėjo fotografuoti ir studijuoti japonų kalbą. Grįžęs įstojo į Vilniaus universitetą. Baigęs anglų filologijos studijas VU Orientalistikos centre, studijavo japonų kalbą ir Azijos kultūrą.

     1999–2005 m. surengė keturias fotografijų parodas VU, „Galeroje“, Vilniaus fotografijos galerijoje, Rygoje. Iki pat mirties buvo muzikinės grupės „Mad Man Moon“ („Išprotėjusio žmogaus mėnulis“) vokalistas, dainavo Lietuvos aklųjų chore „Vilnius“, daug koncertuodavo kartu su dainų autoriumi bei atlikėju Domantu Razausku. Kartu su draugais nuolat kūrė trumpus humoristinius eilėraštukus – lietuviškus haiku.

     „Šiame pasaulyje nesutikau kito iš prigimties aklo žmogaus, kuris vairuotų automobilį, plauktų baidare ir drąsiai nertų Vilnelės srovėn, fotografuotų ir net rengtų savo fotografijų parodas... Pamenu jį su tarka rankose sakantį: „Na, tokios nesąmonės dar neskaičiau“, – knygoje prisimena jo draugas poetas Rimvydas Stankevičius.

     „Regėta Lietuva“: Remio fotografijos, eilėraščiai, dainos ir filmai apie jį

     Patys keisčiausi Remio kūrybiniai sumanymai realizavosi trijose srityse – fotografijoje, muzikoje ir literatūroje. Šios sritys nuosekliai ir pristatomos „Regėtoje Lietuvoje“.

     Leidinyje pateikta 17 autoriaus fotografijų, kurias galima priskirti neįprastam, Lietuvoje pirmą kartą išbandytam žanrui – garsiniam fotomenui.

     DVD plokštelėje įrašyti originalūs muzikos kūriniai, sukurti R. Audiejaičio arba kartu su juo, ir kitų menininkų vizualioji kūryba, skirta žmonių su negalia temai: režisierės Dalios Survilaitės 2002 m. apie R. Audiejaitį sukurtas dokumentinis filmas „Kurmis“; režisieriaus Martino Barnewitzo 2004 m. filmas „Lost Child“, kuriame Remis vaidino; grupės „Mad Man Moon“ vaizdo klipas „Sleeping“ su Remio fotografijomis; archyviniai videokadrai iš R. Audiejaičio gyvenimo.

     Plokštelės garso takelyje įrašyti Remio skaityti haiku ir 26 jo atlikti muzikos kūriniai.

     Leidinį sudarė ir apipavidalino Tomas S. Butkus. DVD apipavidalino ir programavo Virgis Malčius. Garso takelius atrinko ir leidybai parengė Domantas Razauskas.

     Pirma – gyvenimas, paskui – kūryba

     R. Audiejaičio kūrybos nėra išlikę labai daug, nes jis ją ne itin vertino, jos neklasifikavo ir nesaugojo. Visi jį pažinoję žmonės vienu balsu tvirtina, kad Remiui svarbiausias buvo pats gyvenimas, o ne jo atspindžiai kūryboje.

     „Remio išskirtinumas – ne tik absoliuti klausa bei virtuoziškas balso valdymas, bet ir gebėjimas atvira širdimi bendrauti su žmonėmis, nepaisant jų amžiaus, padėties ar pasaulėžiūros. Regėtoje ir teberegimoje Lietuvoje jis iš tiesų yra kitoks, kaip kad kitokie esame mes visi”, – sako leidinio sudarytojas Tomas S. Butkus.

     „Regėtoje Lietuvoje“ publikuojamuose žinomų Lietuvos menininkų, Remio bičiulių ir draugų tekstuose, interviu su R. Audiejaičiu ir pokalbiuose apie jį atsiskleidžia tikrasis Remis –visam pasauliui atviras žmogus, apdovanotas betarpiško ir nuoširdaus bendravimo dovana. Tą pabrėžia visi knygoje pasisakantys Remio bičiuliai – Audra Baranauskaitė, Marius Burokas, Tomas S. Butkus, Andrius Jakučiūnas, Ramūnas Liutkevičius, Domantas Razauskas, Rimvydas Stankevičius.

     „Remis buvo Vilniaus dvasia. Visi tie, kurie žino tokius gyvus miesto simbolius kaip Nikodemas ar Rožytė, žinojo ir Remį. Nori susipažinti su garsiausiais Lietuvos poetais, dailininkais, muzikantais, benamiais, studentais, net politikais – eik į „filologyną“ pas Remį. Jis tartum sujungdavo visas kartas, pačius skirtingiausius žmones. Bendraujant išsitrindavo visi pasaulėvaizdžio, amžiaus, socialinės padėties skirtumai“, – prisimena D. Razauskas.

     ***

     Leidinio „Regėta Lietuva“ sutiktuvės rengiamos š. m. rugsėjo 14 d., šeštadienį, 18 val. Vilniaus knygų festivalyje, VDA dizaino ir inovacijų centro „Titanikas“ 2 salėje. renginysje dalyvaus Tomas S. Butkus, Andrius Jakučiūnas, Domantas Razauskas, Rimvydas Stankevičius.

     „Vario burnų“ informacija