2014 m. vasario 20-23 dienomis vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje „Kitų knygų“ leidykla skaitytojus pasveikins 10-čia naujų knygų. Keturios iš jų bus pristatytos specialiuose renginiuose. Naujienų spektras šįkart labai platus ir margas: keturios grožinės literatūros knygos, penkios – negrožinės ir viena, skirta vaikams. Leidykla tikisi, kad skaitytojai susidomės literatūriniu Aurimo Lukoševičiaus debiutu – romanu „Kūnai ir kristalai“ ir fundamentaliu biografiniu veikalu – tapytojos Fridos Kahlo biografija „Frida“.

     Knyga, kokios Lietuvoje dar nėra buvę

     Paskutinis XX a. dešimtmetis. Lietuva. Ore baigia išsisklaidyti džiugesys dėl atgautos nepriklausomybės, o šalyje veši politinė suirutė. Daugybe spalvų skleidžiasi negailestingas „naujųjų lietuvių“ gyvenimas: besaikis pinigų siekis, reketas, privatizavimo aferos, žiaurūs gaujų karai, šlykščiausia prievarta.

     Siužeto ašį sudaro šiurpūs Vidmanto – kriminalinio pasaulio autoritetu tapusio Klaipėdos gaujos nario – prisiminimai. „Tiesa – mano privati nuosavybė“, – įsitikinęs jis. Nepriteklių pakeitė lengvai ir greitai užgrobto turto spindesys, tačiau Vidmantas vis tiek jaučia pagiežą „gyvenimui, kuris yra šūdo gabalas“. Kodėl? Kas gali užpildyti vidinę tuštumą?

     Jei esate svarstę, iš kur Lietuvoje atsirado tulpiniai ir agurkiniai, kas dėjosi kaimynams gerkles ramiausiai pjausčiusiųjų galvose ir kaip legalizuoti gaujų pinigai, – ši knyga pateikia savo versiją.

     Aurimas Lukoševičius (gim. 1978) paauglystėje gimtojoje Šeduvoje su draugais nerūpestingai klausėsi „Queen“, o prieš 14 metų emigravo į Britaniją. Gyvena Londone, dirba pačius įvairiausius darbus, augina du vaikus ir laisvalaikiu rašo. „Kūnai ir kristalai“ – pirmoji jo knyga.

     Aurimo Lukoševičiaus knyga „Kūnai ir kristalai“ Vilniaus knygų mugėje bus pristatoma per diskusiją „1990–2000-ieji: negailestinga laukinio kapitalizmo epocha“. Diskusijoje dalyvaus knygos autorius, rašytojas Andrius Jakučiūnas, Lietuvos policijos mokyklos kvalifikacijos tobulinimo skyriaus psichologas Aleksandras Izotovas ir „Kitų knygų“ leidyklos atstovas Darius Pocevičius. Renginys vyks vasario 20 d., ketvirtadienį, 17 val., VKM konferencijų salėje 5.3. Registracija: www.facebook.com

     Aurimas Lukoševičius. Kūnai ir kristalai. K. Kitos knygos, 2014.

     Dramatiškas, skausmingas ir gaivališkas Fridos Kahlo gyvenimas

     Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba buvo iššūkis jos laikmečiui. Ši moteris, įkūnijusi svarbias XX a. iliuzijas ir siekiamybes – Meksikos revoliuciją ir moters emancipaciją, liudijo begalinę aistrą gyventi ir kurti. Ši aistra įveikė net fizinę negalią.

     Fridos asmenybę formavo sunki jaunystėje patirta trauma, vedybos su žymiausiu to meto Meksikos tapytoju Diego Rivera, bohemiškas gyvenimo būdas, daugybė meilės romanų. Tarp jų – su Levu Trockiu ir André Bretono žmona Jacqueline. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka viena ryškiausių modernizmo ikonų, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas.

     Biografės ir istorikės Hayden Herreros knygoje „Frida: Fridos Kahlo biografija“ itin detaliai, remiantis pačios menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų jai rašytais laiškais ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši studija laikoma tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija. Pagal šią knygą 2002 m. sukurtas filmas buvo apdovanotas dviem „Oskarais“.

     Knyga „Frida: Fridos Kahlo biografija“ bus pristatyta per š. m. vasario 21 d. 15 val. VKM konferencijų salėje 5.3 rengiamą režisierės Ievos Norkūnienės šokio spektaklio „Viva la Vida“ premjerą. Dramatišką, skausmingą ir gaivališką Fridos gyvenimą scenoje įkūnys šokėjai Tadas Rimgaila ir Kristina Navickaitė-Tina bei aktorius Vytautas Kontrimas. Registracija: www.facebook.com

     Hayden Herrera. Frida: Fridos Kahlo biografija. Iš anglų k. vertė Goda Sodeikaitė. K. Kitos knygos, 2014.

     Pirmoji sociologinė studija, skirta populiariajai kultūrai

     Ką reiškia gyventi gerą gyvenimą, būti vyru ar moterimi, kentėti, užsiimti seksu ir apie jį fantazuoti, išgyventi gėdą, priešintis nevilčiai, tapti įžymybe, patirti nepatogumo ir malonumo jausmus?

     Analizuodamas popkultūros reiškinius šioje unikalioje monografijoje A. Tereškinas gilinasi į terapines skausmo raiškos strategijas lietuviškose televizijos pokalbių laidose, įžymybių kultą popkultūroje, vyriškumo konstravimą muilo operose, kūnais dainuojančių muzikinių merginų grupių seksualumą, gero gyvenimo fantazijas žinomos atlikėjos Džordanos Butkutės kūryboje bei miestą kaip nepatogų, bet malonumą keliantį popkultūros tekstą.

     Ši knyga – ne tik pirmoji sociologinė studija, skirta išimtinai Lietuvos populiariajai kultūrai, bet ir retas autobiografinės sociologijos pavyzdys.

     Diskusija „Lietuviška popkultūra: jausmų ir kūnų istorijos“ vyks vasario 21 d., penktadienį, 17 val., Vilniaus knygų mugės Rašytojų kampe (LRT studijoje). Diskusijoje dalyvaus knygos autorius Artūras Tereškinas ir sociologė Aušra Maslauskaitė. Renginio vedėja Raminta Jonykaitė. Registracija: www.facebook.com

     Artūras Tereškinas. Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai. K.: Kitos knygos, 2013.

     Stebuklaraščiuose susilieja poezija, proza ir drama

     Kerry'is Shawnas Keysas – poetas, prozininkas, vertėjas, kilęs iš JAV Apalačių kalnų, tačiau jau daug metų gyvenantis Lietuvoje. Jo knyga „Pienas“ (iš anglų k. vertė L. Jonušys ir S. Paliulytė) sudaryta iš trumpų neapibrėžto žanro tekstų, kuriuos autorius vadina stebuklaraščiais.

     „Pradžioje stebuklaraščiai buvo paprasti pamąstymai proza, užrašyti rašikliu, bet ar tikrai? Ne, turėčiau pasakyti, kad jie radosi labai seniai, kai, būdamas 4 ar 5 metų vaikas, sėdėdavau ant mamos lovos ir, jai paraginus, kurdavau istorijas, kurios tęsdavosi be galo, o ji klausydavosi stebėdamasi iš kur jos ateina. Štai čia jie visi, sudėti į paprastą knygą: nespalvoti filmai, teatras knygoje, sukaustytas autorius, pokalbiai ir personažai puslapiuose, laukiantys, kad kas nors juos vėl paverstų judančiomis figūromis“,– sako   knygos autorius.

     „Seniai neskaičiau knygos, kurios žanrą, temą, o ir santykį su kitomis knygomis būtų šitaip sunku apibrėžti. Tai išnykusių ribų, miglotos tapatybės, sunkiai klejojanti knyga: čia susilieja poezija, proza ir drama, nebėra skirties tarp dvasingo ir vulgaraus, tarp išradingo ir tiesiog netalentingo, tarp išprotėjusio ir iškrypėliško. Daiktai, dalykai (o ir pats pasakotojas) čia dažnai netenka savo reikšmių, o gal patys ir yra tik reikšmės“, – pastebi rašytojas A. Jakučiūnas.

     Kerry’o Shawno Keyso knyga „Pienas“ bus pristatoma vasario 22 d., 16 val. Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5. Dalyvaus autorius, Laimantas Jonušys, Herkus Kunčius, Tomas S. Butkus. Registracija: www.facebook.com

     Kerry Shawn Keys. Pienas. Iš anglų k. vertė L. Jonušys ir S. Paliulytė. K.: Kitos knygos, 2013.

     Literatūrinis himnas labiausiai apleistai pasaulio vietai – žmogaus sielai

     1986-ieji. Sibiro platybes skrodžiančiame traukinyje keliauja jauna, jautri ir subtili studentė iš Suomijos. Tuo pačiu Transsibiro geležinkeliu į Mongoliją traukia ir šiurkštus, 40-ies metų vėtytas bei mėtytas buvęs kalinys iš Rusijos. Ankštoje kupė Nr. 6 susiduria du visiškai skirtingi pasauliai: moteriškas ir vyriškas, civilizuotas ir laukinis, vakarietiškas ir sovietinis. Ar jie supras vienas kitą? O gal tarp jų užsimegs netgi meilės ryšys?

     Suomijos rašytojos Rosos Liksom romanas „Kupė Nr. 6“, 2011 m. pelnęs „Finlandia“ literatūros premiją, – tai psichogeografinė savęs atradimo kelionė, besidriekianti ne tik per šiukšlinus Sibiro miestus, bet ir per užterštas žmonių sielas bei sulaužytus likimus. Groteskiškai derindama aukštąjį poetinį stilių su necenzūrine šnekamąja kalba, autorė sukūrė A. Čechovo „Palatos Nr. 6“ vertą literatūrinį himną labiausiai apleistai pasaulio vietai – žmogaus sielai.

     Rosa Liksom. Kupė Nr. 6. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. K.: Kitos knygos, 2014.

     Atviras psichologinis JAV klasiko romanas

     Johnas Fante (1909–1983) – JAV rašytojas klasikas, kito legendinio JAV rašytojo Charleso Bukowskio įkvėpėjas. Lietuvių kalba iki šiol yra pasirodęs vienintelis jo romanas „Paklausk dulkių“ (vertė Saulius Repečka, „Kitos knygos“, 2008 m.)

     Pagrindinės romano „Sulauk pavasario, Bandini“ temos – skurdas, šeimos konfliktai, meilė, gyvenimas bręstančio paauglio akimis ir imigranto identiteto paieškos. Atviraširdžio, naivus knygos herojaus Arturo Bandinio istoriją J. Fante atskleidžia su ypatinga šiluma, stebinančiu psichologiniu įžvalgumu ir taiklia, subtilia ironija. Kūrinyje vyraujantys nekalto, tačiau šalto sniego bei ledinės vienatvės įvaizdžiai į pabaigą kiek aptirpsta sukeldami artėjančio pavasario ir vilties iliuziją.

     „Fante padarė man milžinišką įtaką. Perskaičiau jo knygas ir netrukus susimečiau su moterimi. Ji buvo dar baisesnė girtuoklė už mane, mudu ne sykį nuožmiai riejomės ir aš dažnai jai šaukdavau: „Nevadink manęs šunsnukiu! Aš Bandinis, Arturas Bandinis!“ Fante buvo mano dievas“, – prisipažino kultinis Amerikos rašytojas Charlesas Bukowskis.

     John Fante. Sulauk pavasario, Bandini. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. K. : Kitos knygos, 2014.

     Pasaulyje žaibiškai išpopuliarėjęs meditacinio meno metodas

     ZENTANGLE, kurį lietuviškai pavadinome DZENraizgymu, – pasaulyje žaibiškai išpopuliarėjęs meditacinio meno metodas. Šį atpalaiduojantį būdą pasikartojančiais raštais kurti nuostabius paveikslėlius sukūrė menininkai Rickas Robertsas ir Maria Thomas. „Smegenų joga“ vadinamas dzenraizgymas skelbia saviraišką ir kūrybinę laisvę. Jis užburia kiekvieną, norintį savyje atrasti menininką.

     Knygoje parodyta, kaip pradėti raizgyti, ir yra daugiau nei 100 raizginių pavyzdžių, sukurtų sertifikuotų mokytojų. „DZENraizgymo džiaugsme“ entuziastai dalijasi kūriniais ir įkvėpiančiomis istorijomis, kaip vos tik pradėjus raizgyti pagerėjo jų savijauta ir atsivėrė naujos bendravimo erdvės. Leiskitės į malonų ir kūrybingą dzenraizgymo kelią – jums prisireiks tik rašiklio, popieriaus skiautės ir šios knygos.

     Suzanne McNeill, Sandy Steen Bartholomew. ZENTANGLE. DZENraizgymo džiaugsmas. Iš anglų k. vertė Eglė Naujokaitytė. K.: Kitos knygos, 2014.

     Neįprastas Dainiaus Liškevičiaus „Muziejus“

     „Muziejus“ – tai Dainiaus Liškevičiaus kūrinys, dekonstruojantis Lietuvos meno istorijos mitus, įsigalėjusius sovietinės okupacijos laikotarpiu. 2012 m. baltoje Nacionalinės dailės galerijos erdvėje įkurdinta juoda dėžė tapo akibrokštu pastatui – buvusiam Revoliucijos muziejui. Dėžės viduje komunizmo „didįjį naratyvą“ ardė alogiškas pasakojimas apie tris neaiškias revoliucines asmenybes: Antaną Kraujelį, Romą Kalantą ir Bronių Maigį. Jų protesto aktuose menininkas užčiuopia tuomet draustų avangardinio meno formų užuomazgas: tradicines vertybes neigiančio „pogrindžio“, performanso ir meno destrukcijos. Istoriniai įvykiai, žinios apie meną ir daiktuose glūdinti atmintis persipina tos kultūrinės terpės paveikto kūrėjo vaizduotėje. Visa tai perkėlęs į „Muziejų“, jis siūlo apmąstyti kolektyvinę atmintį kuriančios institucijos funkcijas, asmenybės reikšmę istoriniame laike, vaizdų poveikį savimonei ir meno ribų takumą.

     Nors ekspozicija išmontuota, jos gyvenimas tęsiasi. Į šią knygą sudėti menininko surinkti sovietmečio daiktai, leidiniai, meno kūriniai, fotografijos bei kiti dokumentai primena tą sudėtingą laiką. Mes jaučiame šiuos artefaktus pagaminusios kultūros kūrybinę galią, bet ir negalime apeiti ironijos. Jos praskeltame plyšyje sužimba viltis: gal pasivaikščioję po (pa)keistos atminties muziejų lengviau ištversime ir mūsų nepaprastą dabartį?

     Dainius Liškevičius. Museum (Muziejus). K.: Kitos knygos, 2014.

     Jie kalba sava kalba

     Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka jau beveik 10 metų tyrinėja į pragaištingą „nusikaltimo–narkotikų–kalėjimo“ trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Rinkdamas medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir narkotikų platintojų draugijoje.

     Medžiaga žodynui rinkta 2004–2010 m. daugiausia iš sakytinės kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjimo ir pataisos namų prižiūrėtojais, narkomanais, kišenvagiais ir žmonėmis iš kriminalinio pasaulio. Dalis kalėjimo žargono buvo tikslinama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

     Žodyną sudaro kalėjimo, kriminalinio (kišenvagių ir kt.) ir narkomanų žargono žodžiai bei frazeologizmai. Jame aprašyta daugiau kaip 1 200 žodžių ir 250 frazeologizmų. Žodyne gausu pavyzdžių, kurie iliustruoja žodžių reikšmes ir vartoseną. Žodynas skirtas kalbininkams, vertėjams, lietuvių leksikologiją studijuojantiems studentams ir visiems, besidomintiems slengu, socialine dialektologija, subkultūrų kalba ir pan.

     2014 metais išleistas antras pataisytas ir papildytas žodyno leidimas.

     Robertas Kudirka. „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas: 2 pataisytas ir papildytas leidimas. L.: Kitos knygos, 2014.

     Visi esame skirtingi

     Ar kada nors esi matęs paukščio ausis? Jos tokios mažos, kad nekelia jokių rūpesčių. O štai zuikio Prano istorija – visai kitokia. Kokių nuotykių jis patyrė dėl savo ilgų ilgėliaaaaaaaausių ausų ir kaip jas tinkamai panaudojo, kad visiems būtų gera? Ši knygelė mūsų mažiesiems sako, kad visi esame skirtingi: ilgi, trumpi, apvalūs, garbanoti, atlėpausiai – bet dėl to tik smagiau gyventi.

     Dramblina Sapnauskaitė. Zuikis Pranas ir ausų nauda. K.: Kitos knygos, 2013.

    Tekstai.lt informacija

     2014 02 12