ziema ir mirtis

 

 

K + M + B
 
drabužiai minkšta oda ir kaulai
bus sunku bus gaila
kempine iš jūržolių kvapą nuo kūno
nugramdyti
tris valandas tarp smilkstančio smilkalo
dūmų tarp varvančių žvakių ant rankų
batų ir nutirpusios kojos
kolonos nėra kur pastatyti visur:
ant lubų sienų grindų
tik jaudinas juda virpa
liepsnelių šešėlių lapeliai
virpa sakykim ir siela
kaip ant balto šventinio stalo
šaltiena akių dumblėtuose dubenėliuose
tris valandas gelsvi giesmyno
puslapiai minkštai tarpusavy šnabždasi –
ant aukšto jaunų moterų
choras gieda
o balsai aukštesni
už vargonų varinius dantis
moterų veidai pailgi ir išblyškę
o rūbas sunkus –
juodas kaip anglies karutis žiemą
tris dienas tris naktis tris metus vėluojant
žiemai ir sniegenoms
vaško mėnuliui šviečiant iš dešinės
trys šešėliai pasvirę irias prieš vėją
šlapiu žolės taku _ _ _ _ tėtis
 
pasisodina mane ant savo pečių
aš savo vaikiškoj rankoj stipriai
spausdamas baltą kreidą
užrašau virš mūsų buto durų:
KARALIAUS MIRTIS (BUS) BAISI
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.