rimvydas stankevicius

 

 

Iš aukščiausios būstinės.
Visiškai slaptai.
 
Mūšy nesvarbios vėliavos,
Eilini Trakli,
Tai tik semantinės pinklės,
Aklai padalinančios, tarsi Komuniją,
Žodžius „pergalė“ ir „pasiseks kitą kartą“...
 
Šlovei ir mirčiai tikrai nesvarbi
Tavos uniformos spalva –
 
Gyvieji dar dėvi žudančių rūbą,
Nukautieji – pilkąjį rūbą mirusiųjų.
 
O tiesos, idėjos ir šūkiai?
Ar teko sutikti bent vieną kareivį,
Guldantį galvą dėl melo ir blogio,
Eilini Trakli?
 
Bet lig šiol besikaunančių pusės
Tebėra dvi.
Kitaip tariant – gėris prieš gėrį, eilini...
 
O štai ir svarbiausieji – – –
Jau suvalgę savąjį grumstą.
Ropinėja tarp šautuvų nuolaužų
Ir nukautųjų, niekieno žemėje,
Vienodai nutolę nuo buvusių priešų, savųjų –
 
Jau be baimės, be ryžto, net be
Krypties...
 
Žolė jau jiems vėl tik žolė,
O ne priedanga,
Ir ana ten kalva –
Jau joks strateginis taškas...
 
Jiems jau vėl šviečia saulė
Ir laikas vėl teka iš lėto.
Netolies ištrykštantys žemių fontanai
Vėl tiktai gražūs.
O pušų viršūnėse jiems palinksminti –
Gaudynių žaidžia nuogos med. seserys...
 
Tai įdomiausioji mano kariauna,
Eilini Trakli,
Ir jai tu dabar vadovauji.
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.

 

 

 
Uždegimas
 
          Domantui Razauskui
 
Jis kliedėjo, kartojo per naktį:
„Aš matau pajudėjusį sniegą“,
O liga kantriai trumpino dagtį
Ir pelytė vandens nenubėgo,
 
Tik suinkštė, į petį įkando,
Noko prakaito sunkūs vaisiai –
Į urvelį užmūrijo landą
Ir pasakė: „Daugiau nebežaisim“
 
Ir tuomet ėmė skęsti laivas
Nutapytas paveiksle ant sienos,
Pasiklydę minčių praeiviai
Pripėdavo sapnus, kur vienas
 
Vaikas meldėsi stiklo žmogui,
Rangės žvakės ir sruvo vaškas.
Miego kadras įstrigo – bloga
Vien žiūrėt, kaip po rėmus blaškos
 
Stiklo bumbulas klouno kepurės
Ir žaislai vis kikendami tirta –
Jau po vandeniu laivas, tik burės
Dar sulaiko atšniokščiančią mirtį...
 
Štai jau rytas stiklinis žvanga,
Vaikas miega apglėbęs ligą –
Atsidusk ir prieik prie lango –
Pažiūrėk kiek pernakt prisnigo.
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.