Anglų poetas Oskaras Uaildas savo raštuose yra pasakęs: visų pirma reikia mokėti pasirišti kaklaryšį; nuo to pirmojo tvarkingai ir pavyzdingai padaryto darbo priklauso ir kitų darbų geri vaisiai. Mūsų literatūroje dar teberišamas kaklaryšis, dar laukiame mazgo, iš kurio visi siūlų galai išsiners. Mūsų literatūra tebėra toji pelkė, kur maišomas dumblas su vienur kitur prasimušusiomis gėlėmis. Dumblo yra daug ir galėtų jis gėles nuskandinti, bet juo karščiau saulė šviečia, juo daugiau gėlių žydi, juo mažiau mes dumblo matome ...
Aš, gimęs 1891 metais vasario 15 dieną Aukštaičių padangėje (Zarasų apskritis, Antalieptės valsčius, Senadvario vienasėdis), garbingam periode tėvų kovos del laimės, kaip ir visi tie, kurie yra šiandien prašomi autobiografijų, esmi giliai įklimpęs į literatūros dumblą. Aš dar tebesistengiu pasirišti kaklaryšį. Tik tatai prideramai padaręs galėsiu atlikti išpažintį ir prieš visuomenę. Tuo tarpu nei mano „Verpetai”, nei „Aidų Aidužiai”, nei „Idiotas”, nei laikraščių redagavimas su visais veidmainingos politikos aitvarais, čiulpiančiais armoningus smegenis, neduoda man progos nei tikslo pasisakyti savąjį „Aš” iš buvusio Monų ir Maumų pasaulio ...
Faustas Kirša,
Kaunas, 1920. X. 21
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.