tekstai.lt

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Putinas. Poezija

Mykolaitis_Putinas_foto
Mykolaitis_Putinas_foto
        Mano autobiografija nebus nei plati, nei įdomi. Jokio didelio žygio nesu atlikęs ir šiaipjau nepaprastų atsitikimų mano gyvenime nebuvo. Sakoma, kad kiekvieno autoriaus gyvenimas duoda galimybės geriau suprasti ir įvertinti jo kūrinius. Nesiginčysiu. Tačiau ką gi Jums gali padėti tokios žinios, kaip kad aš einu, pav., 28-tus metus, mokiausi ir dabar dar tebesimokau tokiose ar kitokiose mokyklose, kad blogo, ar gal gero likimo esu priverstas būti tokiu, o ne kitokiu? Kai dėl manęs, tai aš visai nenorėčiau, kad iš panašių žinių kas nors imtųsi apie mane spręsti. O išsiplepėti plačiau nei man, nei Jums nedera... Taigi, nenorėdamas nieko klaidinti nei nuobodinti, nieko nė nerašau. Geriau, štai Jums mano kūrinių pluokštelis. Jeigu Jums įdomu, tarkite apie mane iš mano eilių. Aš manau, kad taip pat suklysite. Tačiau už savo spėjimus Jūs patys ir atsakote. (Kaunas, 1920 m. spalių 3 d., Putinas-Mykolaitis)

 

 

 

 

MANO PASAULIS

 

Žinau aš, drauge, pasaulį didį,

Pasaulį gražų, pasaulį tyrą,

Lyg šviesų rytą, kai gėlės žydi,

O skaidrios rasos nuo lapų byra.

 

Ten plačios lankos — žiedai siūbuoja,

Ten skambūs gojai — upeliai šnera,

Tenai padangė džiaugsmu alsuoja,

Tenai taip lengva, ramu ir gera.

 

Paimki, drauge, tu rūbą skaistų,

Priseki baltą lelijos žiedą, —

Kad siela meilės aidais užkaistų,

Kur mano grožio pasauly gieda.

 

Tada išeiki, kai aušta rytas

Ir perlais sagsto lankas rasotas,

Tai skriesim mudu į nematytas

Puikaus pasaulio šalis svajotas.

 

Pamiršim visa, kas juoda žema,

Pamilsim žydrą padangių plotį, —

Ten didžios mintys ramybėj gema,

Ten atgimimo versmių ieškoti.

 

O kai išvysim dienelės galą,

Kad glaudžia žiedus gamtos grožybės,

Nusvirus saulė jau gęsta, šąla,

O siela geidžia didžios ramybės, —

 

Nulenksim galvas. Ramiai užėję

Ant aukšto kalno, rankas ištiesme,

Pagerbę didį šviesos Davėją,

Pabaigsim būtį padėkos giesme.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

UŽGESO ŽIBURIAI

 

Užgeso žiburiai, nutilo mūsų puota,

Nudraskė vėsulos girlendų vainikus,

Taurė neišgerta, daina neišdainuota, —

Užgeso žiburiai per džiaugsmą ir juokus.

 

Užgeso žiburiai — ir vėl mes tylūs, rūstūs

Ir liūdesiu nykiu ir baime nešini.

Be atbalsio dvasia ar melstųsi, ar skųstųs:

Užgeso žiburiai — ir mes vieni, vieni.

 

Užgeso žiburiai — ir paslėpto troškimo

Nei aš neatdariau, nei tu neatdarei.

Metu puikių sapnų, tylaus jausmų žaidimo

Užgeso žiburiai, užgeso žiburiai.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

IŠ „NAKTIES ŽAISLAI”

 

Ar jauti, kaip mes kartu

Vikriai sukamu ratu,

Rankom susikibę,

Šviesią dainą tiesdami,

Skrendam, skrendam dangumi

Per erdvių platybę?

 

Vidury tik tu viena.

Savo šypsnio dovana

Pavergei man mintį.

Kuo gi man pavergt tave?

Ar daina šviesia guvia?

Ar žiedų priskinti?

 

Bus ir skambančių dainų,

Bus ir kvepiančių žiedų,

Tik praskleiski sielą.

Tik, skaisčioji, nuramink,

Nuramink ir atgaivink —

Raudos nebemiela.

 

Kai jau muš padebesiuos

Ritmo bangos užliūliuos,

Tu paduok man ranką, —

Saulės kelias nusities!

Slėpinių šviesios nakties

Mudviem jau pakanka

 

Pragydo žvaigždynai. Aidais nuskambėjo

Siūbuojami gundomo džiaugsmo balsai,

Viliojančiais sielą vaizdais palytėjo

Ir leido į erdvę skraidyti laisvai,

O erdvės ruimingos — be krašto jų plotis.

Guvu atsikvėpus, pasėmus jėgų,

Lig žvaigždžių pakilti, su vėjais geniotis

Besvaidomiems supamo ritmo bangų.

 

Ir gimė mintis: į padangę iškilus,

Apglėbti tave, prisispaust prie širdies

Ir kristi per amžius ir amžiams nutilus,

Išdilti ūkuos paslaptingos nakties.

 

O kai tik nurimo svaidą sūkuriai,

Tada tu atskridus iš lengvo tarei:

— Mes — žvaigždės klajūnės pasaulių takuos.

Mes gimėm ūkuos, mes ir mirsim ūkuos.

Neilgai spindėsim, riedėsim drauge

Šviesiosios nakties sidabriniam ūke.

Jei kam mūsų takas už tako užklius,

Tai vėl gal į vieną suves mūs kelius.

Mes — žvaigždės klajūnės pasaulių takuos

Sužibom ūkuos ir užgesim ūkuos. —

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

PUMPURĖLIS

 

Tyras, rausvas pumpurėlis

Iš pavėsio pasikėlęs

Į saulutę kaitrią šviesią

Savo kuklią galvą tiesia.

 

— Kilk, saulute, kilk, meilioji.

Tu taip glostai, taip vilioji!

Kai tik tavo spinduliais

Man laimužė nusileis,

Aš pražvelgsiu, pražydėsiu

Ir iš slepiančių pavėsių

Duosiu žiedą tokį skaistų,

Nuo kurio džiaugsmu užkaistų

Kiekviena šviesi akis,

Kiekviena jauna širdis ...

Kilk, saulute, kilk, meilioji! —

 

Ir į kaitrią ramią tylą

Saulė kyla, kyla, kyla ...

Slenka pažemiu šešėlis,

Skleidžias, skleidžias pumpurėlis.

Lūkesy sukrautą grožį

Spinduliai švelniai atvožia —

Ir į naują kvapų žiedą

Plaštakėlis saule rieda.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

IŠ „STELLA MARIS

 

Jūs matėte jūrių nesudrumstą tylą,

Kai tingiai banga ripuliuodama dyla

Ir mėlyną dangų po kojų jums kloja

Ir jūs pamylėtąją godą svajoja.

Gražu, kai saulutė liepsnų spinduliais,

Į žvilgančią jūrą dangum nusileis,

O tolimos erdvės mainysis ir raus

Ir tylančių jūrių ir aukšto dangaus.

Žiūri tolumon — ir iš lengvo širdyje

Sūpuojantis ilgesio aidas atgyja.

Rods šaukia kas sielą vis skristi tenai,

Kur jungias dangus ir gelmių vandenai,

Kur saulė puikiausiai supynė dažus,

Kur dega dangus toks didingas gražus.

 

Vilioja svajonės suvargusią dvasią,

Kur ilgesio ieškomą tikslą jai rasią;

Kur skausmo beblaškomos sielos gelmėse

Harmonijos stygos ramiai suskambėsią.

 

Pamiršk, kai sparnus viršum žemės ištiesi,

Kad tai apgavingais sapnais gaiviniesi.

Praeis, kaip svajonė džiaugsmų dienužėlės,

Suvys nū bežavinčios vasaros gėlės,

Sapnais apsidžiaugsi, pabusi, ir štai —

Tą patį pilkumą aplinkui matai.

Tada tuštumoj ir vienystėj slapčia

Atgys tavyje nebevilties kančia.

Prakeiksi tada, ką dabar pamylėjai,

Ką šiandien dainon užsimiršęs sudėjai.

 

Tikrybė skaudžius disonansus paskleis

Ir eisi skausmingais vienystės keliais.

Bet nū, kai sparnus viršum žemės ištiesi,

Pamiršk, kad svajonėmis vien gaiviniesi.

 

***

 

Kas tau sielą sužavėjo,

Kas jos skausmą nuramino

Ir tenai ją nulydėjo,

Kur svajonės vien vadino?

— Sužavėjo va tai ši —

Iš gražiausiųjų graži.

Patekėjo iš gelmių

Ir spindėjimu ramiu

Kiekvienam vandens laše

Aukso pašvaiste gražia

Ant bekraščio okeano

Sutviskėjo, suplazdeno, —

Stella Maris.

 

***

 

O skaisčiausios iš žvaigždučių

Juodbruvės nakties vainiko,

Būryje dangaus sesučių

Ją mėlymėj pasitiko.

Pasitiko — ir drauge

Spinduliuotam vainike

Plaukia, plaukia per gelmes,

Tokias tyras ir ramias,

Tokią laimę skleisdama,

Tokio džiaugsmo lydima,

Taip meiliai danguj spindėjo,

Jog pasaulį sužavėjo

Stella Maris.

 

***

 

Tyli, tyli šviesus plotai,

Tyli jūros krispolinės,

Tiktai dainai sugodotai

Skamba posmai iš krūtinės.

Lyg per sapną vien girdžiu,

Kaip virpėjimu sklandžiu,

Tartum kanklių aidesiai, —

Ir pakrančių šlamesiai,

Plačios erdvės, ir naktis,

Ir krūtinėje širdis

Atdūsiais lengvučio vėjo

Ją lydėjo ir kugždėjo:

Stella Maris.

 

***

 

Tai ne visad ramios juros,

Tai ne visad siela tyli.

Drumsčia sielą juodos mintys, —

Drumsčia audros jūrių gylį.

Apsiniaukė štai padangė,

Kriokia ūžia okeanas —

Ir iš tolo, iš tamsybių

Audrios šmėklos vėtroj genas.

Nuriedėjo Stella Maris ...

Žvaigždė mano, džiaugsme mano!

Ar sušvisi, mylimoji,

Ant audringo okeano?

Ar gi vėl, kaip sausas lapas,

Sūkuriuosiu vienui vienas,

Ilgesys draskys krūtinę,

Degins ašaros blakstienas?

Geriau būčiau nepažinęs

Tavo šypsnio spinduliuoto —

Nei skausmu neišgyvento,

Nei daina neišdainuoto.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

IŠ OPEROS

 

Skambus, vylingas jaunystės juokas,

O laimės džiaugsmo trumpa daina.

Lakių svajonių, nykių spėjimų

Sukeltai sielai gana, gana.

 

Žėrėjo ugnys šviesos verpetais,

Mirgėjo auksu siūti lašai. —

Dirbtinio džiaugsmo, pirktinės laimės

Sukeltai sielai mažai, mažai.

 

Užgeso ugnys, nualpo juokas,

Sustingo šokis, — meni, tada

Didžioj platybėj melsvų padangių

Prabilo smuiko tyli rauda.

 

Platu pasauly, ilgu krūtinėj.

Po kojų spindi rasa tyrai,

Melsvoj padangėj iškilę klauso

Ir kiparisai ir jovarai.

 

Negaila juoko, pirktinės laimės:

Visam pasauly viena mintis:

Žinau, ką tavo sapnuoja siela,

Žinai, kuo mano prabils širdis.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ŠYPSNYS

 

Žavi sielą dar viena

Vėlyva rudens diena

Saulės šypsnio dovana.

 

Giedras spindulio šypsnys,

Lėtas, šiltas bučinys

Skausmą laime sumainys.

 

Sieloj gera ir glaudu:

Švelnučiu tyliu aidu

Dainą pamirštą randu.

 

Glosto veidą spinduliai,

O viduj giliai, giliai

Gieda ilgesys tyliai.

 

Erdvė saulės kupina —

Laimės šypsnio dovana —

Ir daina, daina, daina ...

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

Į UŽBURTĄ ŠALĮ

 

Į užburtą šalį

Neilga kelionė —

Kupina grožybių,

Lyg sapnų svajonė.

Ant baltučio tako,

Snaigių nubarstyto,

Iš naktužės rūmų

Žvaigždės nusirito.

Griežia, groja minant

Žvaigždės sidabrinės,

Jaunas džiaugsmo juokas

Skamba iš krūtinės.

Šaltis į pusnynus

Susižarstė sniegą,

Kur gegužio burtai

Sužavėti miega.

Užmigdytą sodą

Eidams palytėjo —

Ir baltais žemčiūgais

Pušys pražydėjo.

Eitum taip be galo

Per šviesius pusnynus,

Pro kerus šarmotus

Taką prasimynus.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

KALNŲ DEBESĖLIS

 

Pro tamsiai žalius lapus

Spindi mėlynas dangus.

Nieko, nieko nebėra,

Vien tyli karšta giedra.

Vien dangus ramiai alsuoja,

Vien tik lapai plevėsuoja.

Pro tamsiai žalius lapus

Plaukia debesėlis.

Tyliai plaukia neskubus

Baltas debesėlis.

Seksiu baltą debesėlį, kur jis plaukia —

Palydėsiu per padangę žydrą, jaukią.

Už padangės tylus kalnai mėlynuoja,

Trys viršūnės sidabrinės spinduliuoja.

Ir priplaukęs debesėlis vidurinę,

Pabučiavo šviesią kaktą jos ledinę.

Pabučiavo, sutvyskėjo ir paliko

Tarp šviesių padangės perlų jos vainiko.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

REX

 

Galingas ir didis valdau ašen žemę.

Skliautus mano sostas padangėse remia.

Minu briliantus, o čia prie vainiko

Man žvaigždės sietyno pritiko.

Valdau ir gėriuosi pasaulių harmonija:

Čionai tamsiažydris dangus,

Ten mėlynų jūrių simfonija

 

Suraizgė garsų ir dažų kasnykus.

Bet kas per balsai graudulingu virpėjimu

Sumaišė ramybę malonių skambėjimų?

Lyg mirštančio skausmas agonija

Ardo harmoniją.

 

— Gelbėk mus — žūvame!

Skurdo gilybėse

Vargo tamsybėse

pūvame.

Lūpos išdžiūvusios,

Akys užgriuvusios,

Alpsta širdis.

Dirbam — badaujame,

Kylam — kariaujame:

Baimė, mirtis.

Skurdo nublokštame

Lūkesy trokštame

Lašo rasos.

Alpdami šaukiame,

Mirdami laukiame:

Duonos — šviesos ...

 

Bet aš, kuris žemę iš sosto valdau

Nei kraujo, nei skurdo tenai nematau.

Stebiuosi, gėriuosi darbais įkūrėjo,

Kurs visą pasaulį taip puikiai sudėjo.

 

Čia mėnuo ir žvaigždžių minia

Padangėje žavi mane,

Ten jūrė ir statūs krantai,

Kiek toly akim užmatai

 

Tai ko jie ten šaukia kaskart įkyriau?

— Paliaukit! — galiausiai supykęs tariau —

Jūs ten taip rūsčiai šaukdami tame klonyje,

Ardot pasaulių harmoniją! —

 

Tariau ir, į purpurą įsivyniojęs,

Žiūrėjau, kaip žvaigždės vainikan man klojas.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ŽVEJŲ DAINA

 

Iš „Gintaro Žvejai”

 

Ei, ūžkit, siauskit, putotos bangos,

Aštriom' viršūnėm' taškydamos —

Plukdinkit, neškit mūs baltą laivą

Nuo smėlio kranto į tolį blaivą

Juodais verpetais švaistydamos.

Kaip baltasparnės bangų žuvėdros,

Po melsvą jūrę skrajojame.

Verpetuos laisvę ir šviesų turtą,

Į gintarynus dugne užburtą,

Audringoj jūrėj žvejojame.

Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas,

Bangoms krūtinę statydami!

Tai veltui vėjai, nuožmiai sustaugę,

Pravėrė gelmę, kaip mirtį baugią,

Putas į veidą taškydami.

Nuplėšim baltą nuo stiebo burę —

Į gelmę vairą skandinsime!

Tik karštas širdis draugėn sukūrę,

Valia geismingai per audrią jūrę

Į krantą laivą plukdinsime.

Jau leidžias saulė — liepsnomis švaisto,

Ir krinta bangos murmėdamos.

Kaip paukštis laivas į krantą plaukia,

Kur visą dieną vienystėj laukia

Mūs jaunos sesės ilgėdamos.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

RYTO SAULEI

 

Sveika būk, ryto saule malonioji,

Tu tyro džiaugsmo motina skaisti.

Šviesias padangių grožybes nešioji

Ir juodai žemei spindulius siunti.

 

Tau kelia kalnai karūnas liepsnotas,

Tau meldžias girios šlamesiais rimties.

Kiekvienas ryto augalas rasotas

Tau savo žiedą pabučiuot išties.

 

Ir aš, kaip kalinys iš drėgno urvo,

Į aukštybes dvasia besistiebiąs,

Nukratęs dulkes juodo žemės purvo,

Per naktį laukiau patekant tavęs.

 

Sveika būk, saule, gyvasties nešėja,

Kad vėl mane pakilus bučiavai.

Kad vėl per nakt urve tingiai glūdėję,

Arų sparnai išsitiesė laisvai.

 

Ir štai einu toliau tavim apsvaigęs,

Per kalnus, slėnius laisvas kalinys.

Jau išpirkimo aukos baigias, baigias —

Ir naujas rytas žemę atmainys.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

 

 

ŠNIOKŠČIA BANGOS

 

Rūsčios bangos, šaltos bangos,

Baltos putos — sidabrinės,

Statūs skardžiai, gilūs grioviai,

Palšos miglos vakarinės.

 

Lakūs prieblindžio šešėliai,

Nykios ilgesio klajonės —

Ir aplink skraidą žuvėdros,

Palydovės mūs kelionės.

 

Nyksta liūdnas dvasios šauksmas

Ir be balso ir be aido.

Tiktai grioviuos, tarp uolynų

Drėgną rūką vėtra sklaido.

 

Šniokščia rūsčios šaltos bangos,

Teška putos sidabrinės, —

Statūs skardžiai, gilūs grioviai,

Palšos miglos vakarinės.

 

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

 

Putino kūriniai

 

1. Raštai. I t. Eilių rinkinys ir poema „Kunigaikštis Žvainys”. Tilžė, 1921.

2. Raštai. II t. Lyrinė 6-ių vaizdų drama „Valdovo Šonus”. 3 novelės. Tilžė, 1921.