Mirties antologija. DovilÄ— ZelÄiÅ«tÄ— Spausdinti Email

 

        dovile zelciute

 

 

Saulėgrąžos malda
 
Parašyti Tau laiškÄ…
pasinaudoti nuojautų ryšiais
lakiais eterio virpesiais
dangaus migdolais pragaro siera
parašyti Tau apie savo metus
priplaktus liūdesio mėnesius
užtemdytus prisitaikymo rytmeÄius
parašyti kaip ir iš kur
vingiavo kelias iki Tavo kelio
kaip vÄ—rÄ—si akys regÄ—damos
savo augantį senstantį kūną
kaip bijojo tamsos dar labiau – prietemos
ir apie tÄ… keliÄ… atstumÄ…
iki kito miesto kito dangaus
apie upes regimas nuo kalno
ir apie bažnyÄias krikštÄ… pirmÄ…jÄ… išpažintį
sutuoktuves paskutinįjį patepimą
apie mirusias kapinaites kuriose palikta vietos
ir apie akis – taip, visareginÄias Tavo akis
atvirus gėlus ežerus
o svarbiausia – parašyti Tau šviesÄ…
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: ŽuvÄ—dra, 2005.
 
 
 
***
Užklotas žiemos alsavimo
susitraukęs į nebuvimą
atsimerk atsigręžk
mes dar turime laiko
tavo rankos ant mano peÄių
mano lūpos prie lūpų
tavo lūpos prie mano lūpų
tirpdo šiltas alsavimas perkeiÄia
tikiu
ištirpdo ir perkeiÄia
šiluma gyvasties mirtini ritualai
nepasiduokim nepatikÄ—kime
laikysiu tave už už rankų
kur beeitum į ką beatsitrenktumei
kada tiktai mirtum nuo šviesos
iš šviesos kuomet prisikelsi
laikysiu tave už rankų
pridengsiu kaip įkapės
kai bers žemėm
šypsokis juokis kalbÄ—k
mes dar turime laiko
nuo pusės septynių iki pusės neseptynių
iki pusÄ—s nieko
nieko nieko
karšto pieno tau prieš naktį prieš baime
iš mano lÅ«pų medaus kÅ«no
kuris bus tikras iki sutems
iki mudu užklos apraizgys tamsos voratinkliai
gruodžio pilnaÄiai sotinant
kol tÄ—kštels tamsa
mes dar turime – – –
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: ŽuvÄ—dra, 2005.
 
 
 
***
Visa kas mus ištinka
būties fotografija
kol regime
kol negatyvai dar netapo pozityvais
o kūnai stangrūs mokantys geisti
nesunaikinti irimo
dar neišryškink mÅ«sų
leisk būti tamsoj
suktis uždaroje kasetėje
neatsiskaityti
neprisipažinti
nebūt atpažintam
viliuosi žinau
man dar liko tušÄių kadrų
neatspaustų nuodėmių
iki paviešins
atviriausioje ekspozicijoje
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: ŽuvÄ—dra, 2005.
 
 
 
SvajonÄ—s
 
Kad nereiktų prisipažinti kas buvai
kad ir pats
pati nežinotum
kad papai nesiektų bambos
ir kasdien vis labiau
nesiraukšlÄ—tų oda
kad gÄ…sdinanÄiai neaugtų svoris
žaibiškai nekristų kraujospÅ«dis
nuotaika kad būtų nuotaikos
labai nuotaikinga diena kai laidosi
likimo skirtąjį
kad nenorÄ—tum šokti į duobÄ™
na ir gerai kad galvotum
ir aÄiÅ« Dievui pagaliau bus ramu
dabar žinau šita lygtis išsprÄ™sta
kontrolinis parašytas
kad negalÄ—tum nusišauti kad galÄ—tum
dar gimdyti bÅ«ti nÄ—šÄia nesijaudintum
kai negali ar gali per daug per mažai
kad turÄ—Äiau vaikų dešimt dvidešimt
ir nedrebÄ—Äiau ar kosti ar vemia ar nepastojo
kad pagaliau nupirktų ir man tikrą striukę
kurios niekada neturÄ—jau
tokią lengvą sintetinę pūstom rankovėm
kad nesakytų – tokiam žmogui kaip tu netinka
turÄ—ti kitÄ… vyrÄ… kitÄ… hobi profesijÄ…
apskritai kažką kita
pakeisti įvaizdį bÅ«t švelnesnei grubesnei
kad nesitapatinÄiau
su motina Terese Dalai Lamos garbintoja bomžu
kad nereiktų lakstyti į bažnyÄiÄ… į teatrÄ… ar kapines
degioti žvakuÄių kad skorpiono įkandimas
būtų mirtinas bet palaidotų drauge viename kape
arba ne tegu rytÄ… gulÄ—Äiau vienoje lovoje
o vakare jau kitoje
ir nesigraužÄiau
prie kurio kojų guliu pasitiesusi
tarp kurio kojų kad nesvarstyÄiau
nuryt ar išspjauti kad rÅ«pÄ—tų dangus
net po žemėm po rudenio plutom
dangus
kad jo to vienintelio nepasiekiamo
jau niekada nepamiršÄiau
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: ŽuvÄ—dra, 2005.
 
 
 
Dykumų rožė
 
GulÄ—ti
skaisÄiai
tyliai
nurimus
be pagalvÄ—s
be ateities
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: ŽuvÄ—dra, 2005.