| Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Liudas Gira. Autobiografija |
 |
 |
|
Â
  IÅ¡ daugel ko sprendžiant, ypaÄ gi iÅ¡ mano nemokÄ—jimo lig Å¡iol gyventi taip, kaip dauguma iÅ¡mintingų pilieÄių gyvena, — gimti visai neprivalÄ—jau. Ir gimiau tikrai iÅ¡ nesusipratimo. Tasai, deja, nebepataisomas nuotikis įvyko jau prieÅ¡ 35 metus „slaunam" Vilniaus mieste.  Pasaulin atsineÅ¡iau aÅ¡ su savim be galo didelį troÅ¡kimÄ… laimÄ—s ir dar bene didesnį nemokÄ—jimÄ… prie jos prieiti. Lig peteliÅ¡kÄ— į deganÄiÄ… žvakÄ™, — puldinÄ—jau prie jos iÅ¡ pat mažų dienų, nesuprasdamas, kad jinai — LaimÄ— — yra GyvybÄ—s Liepsna ir degina tÄ…:, kas jÄ… nuogom rankom stverti drįsta. Tad deginau savo sparnus — ir .nemaÄiau tai nei nejutau: taip LaimÄ—s pageidimo pavergtas buvau. Tik jau gerokai apsivylÄ™s — Ä—miau tai justi ir atsargesnis bÅ«ti.  Ir tik dabar imuos statyti tai, kas jau Å¡enai turÄ—tų bÅ«ti pastatyta: savo gyvenimÄ…,. Gal jau ir per vÄ—lu. Bet vis dÄ—lto labai pritiktų man nÅ«nai veltui iÅ¡aikvotos jaunos jÄ—gos! O dingo jųjų tiek!  Ir tik dabar nuvokti pradedu, kur tikras mano .kelias. TaÄiau ir nÅ«dien vis dar į jį iÅ¡eiti tiesiai negaliu. Ir neretai suklystu dar ir klaidžioju. Ir pradedu ieÅ¡koti vÄ—l iÅ¡ naujo. Bet nenusimenu. Nes sieloje jauÄiuosiu visada toks pat, kaip kitkart, jaunas. Ir, rodos, jaunas bÅ«siu visada — savoj nenuoramoj Å¡irdy, savuose troÅ¡kimuose. Ir gyvenimÄ…, nors gera labai mažai man jis teparodÄ—, myliu be galo.  Jaunas dienas gyvenau Trakų apskrity, daugiausia StakliÅ¡kÄ—se — tenai tai iÅ¡dygo ir mano lietuvybÄ—s ir meno kÅ«rybos diegai. Mokiaus Vilniaus realinÄ—je, kunigų seminarijoje, teatro studijoje, bet netapau nei inžinierius, nei kunigas, nei aktorius. Užtat buvau laikraÅ¡tininkas (nuo 1905-1915 m.), truputį knygų leidÄ—jas, valdininkas, kariÅ¡kis ir vÄ—l valdininkas. Karjeros dirbti nemokÄ—jau ir nesistengiau, nes visada jauÄiaus kitiems dalykams esÄ…s skirtas. Dirbti dirbau visada daug, bet naudos sau iÅ¡ to turÄ—jau maža. Per tat veik ligi pat 1917 metų visas mano gyvenimas buvo viena atžiauri kova del bÅ«vio. Ir kovai tai, ypaÄ nuo 1910 m., kada sukÅ«riau savo Å¡eimynÄ—lÄ™, turÄ—jau aikvoti geresniÄ…sias savo kÅ«no ir dvasios jÄ—gas. Tos kovos pÄ—dsakų apsÄiai yra ir mano eilÄ—raÅ¡Äiuose pasilikÄ™. Ir, aplamai, geriausia mano autobiografija tai mano eilÄ—raÅ¡Äiai.  RaÅ¡yti pradÄ—jau dar vaikas bÅ«damas. VÄ—liau, iÅ¡ plunksnos gyventi Ä—mÄ™s, raÅ¡iau, raÅ¡iau, raÅ¡iau be galo. TaÄiau meno kÅ«rinių esu paraÅ¡Ä™s labai maža, nors visa, kas mano visur buvo iÅ¡spausdinta, sudarytų kelis dideliausius tomus. Mano raÅ¡iniai daugiausia, deja, buvo — laikraÅ¡tininko straipsniai straipsneliai, vÄ—liau gi dar blogiau — oficialÅ«s raÅ¡tai: pareiÅ¡kimai, praneÅ¡imai, nutarimai, įsakymai ir protokolai. IÅ¡ to, kÄ… menui esu padarÄ™s, pažymÄ—ti tegaliu skyrium iÅ¡leistus poezijų rinkinÄ—lius: „Dul-dul dÅ«delÄ—â€, „Žalioji pievelÄ—â€, „TÄ—vynÄ—s keliaisâ€, „Žiežirbosâ€; dramos dalykÄ—liai: „KerÅ¡tasâ€, „SveÄiaiâ€, „BeauÅ¡tanti auÅ¡relÄ—â€, keletas verstinių iÅ¡ svetimųjų literatÅ«rų dalykÄ—lių, Å¡en ten iÅ¡mÄ—tytųjų prozos vaizdelių ir kritikų žiupsnelis. IÅ¡leistų yra skyrium ir keliolika dalykų su dailiuoju menu labai maža ar ir nieko bendra neturinÄių: kalendorių, vadovÄ—lių ir t. t. Be to, esu redagavÄ™s kitų raÅ¡tus. Buvau, beje, mÅ«sų pirmojo literatÅ«ros žurnalo „VaivorykÅ¡tÄ—s" redaktorius. Mažiausia padariau, aiÅ¡ku, Å¡ios didžiosios suirutÄ—s metu, kada turÄ—jome visi „svarbesniems" dalykams dirbti. Nebent, aÄiÅ« bolÅ¡evikams, iÅ¡laikiusiems mane 1919 m. Vilniaus, Dvinsko ir Smolensko kalÄ—jimuose pusÄ™ metų, nuo visų darbų ten atsikvÄ—pus, galÄ—jau imtis šį tÄ… laisvai raÅ¡yti. Ir eilių pluoÅ¡tÄ… paraÅ¡iau. Gi 1920 m. pavasarį smarkiai sugriebusi liga, privertusi mane nepriprastu man kurortinio tinginio gyvenimu pagyventi Kemeruose (tiesa, tai užsitarnaut tegalÄ—jau iÅ¡gulÄ—jÄ™s pirma tris mÄ—nesius lovoj namie ir ligoninÄ—j), paragino mane galutinai pamest visas tarnybas ir atsidÄ—ti vien literatÅ«rai.  15. I. 21.  Liudas Gira  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921. |
