| Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Liudas Gira. Poezija (2) |
 |
 |
|
  TÄ™sinys. Skaityti pradžiÄ… JUOKIS, JUOKADARY...  Juokis, juokadary! MÄ—giam be galo TuÅ¡ÄiÄ… mes juokÄ… ir margÄ… kepurÄ™; Juokis, kad ir tavo lÅ«pos nubalo Ir skausmas iÅ¡ veido žiÅ«ri... Juokis, įkeiki juokan skausmo aidÄ…. Linksmink, nors verkdams, matai, kad mes tyÄia Tam, kad iÅ¡vystum tavo linksmÄ… veidÄ…, AtÄ—jom Å¡iÄia... Kas?.. Ä– — bÅ«k vyras, sutremk Å¡irdį koja... Girdi — tau ploja... Kas — ar atgriso tau juokinti miniÄ…? KodÄ—l? Kad gailestis spaudžia krÅ«tinÄ™? Juokis, kaip tuomet juokeisi, kad paikas Buvai dar vaikas ... KÄ…? NuliÅ«dai, atsiminÄ™s jaunystÄ™, KaimÄ… gimtinį ir senÄ… pirkaitÄ™, Kur juokÄ… skyrÄ— tau vargas už kraitį, Kai moÄia vystÄ—?.. Cha, cha! Atsiminei, juokadarÄ—li, Ir akyse dar pikÄiau skausmas Å¡oka. Juokis! Kas? Å irdį, sakai, taip sugÄ—lÄ—, Jog žudo juokÄ…?.. Lauk tad varyki ir praeities vaizdÄ…. Linksmas iÅ¡Ä—jÄ™s į cirko arenÄ…, Linksminki mus, nors draskys juokas žaizdÄ…... Mums reikia viena — Juokis! Už juokÄ… gal gausi vainikÄ…, Ar žolynÄ—lį gal mes tau mergelÄ—, Ir tuo parodys, jog juokas patiko ... Juokis, nors Å¡irdį ir gelia ...  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.    MANO ŽVAIGŽDELÄ–  Keliu savuoju, tarp dagių, Einu ramus, nors Å¡irdį gelia — Nes ateities rÅ«ke regiu Vilties bespindinÄiÄ… žvaigždelÄ™.  Senai vilioja Å¡irdį jaunÄ… Man ji laimÄ—s pažadais. Ir norint rytdiena apgauna Mane ir nÅ«dien, kaip kadais —  AÅ¡ ja tikiu, ir man pakanka TikÄ—ti jos kalba viliokia, Ir jaust likimo sunkiÄ… rankÄ… Ne taip skaudu, kai ji nusjuokia ...  O kai per daug jau Å¡irdį gelia, Ir vieko kartais lyg pristinga — Atgaunu vÄ—l jį, vos žvaigždelÄ™ AÅ¡ pamatau tÄ… paslaptingÄ… ...  Tu nežinai, kiek ji man duoda JÄ—gų kovot su likimu, Kaip gaiviÄ… teikia man paguodÄ…, Kai abejot kovoj imu!  Tad nesakyki, kad jinai, Nors Å¡vieÄia, bet nÄ— kiek neÅ¡ildo Nejau, mieloji, nežinai, Jog praeitį rytojus dildo?!  Nejau tu negirdi, kÄ… sako Man josios mirganti Å¡viesa? Kad rožių nematai ant tako, NereiÅ¡kia, jog jų nebesÄ… ...  Tai kas, kad Å¡iandien nebežiba Mum džiaugsmo spindulÄ—lis joks! Tas peržengs Å¡ventÄ… džiaugsmo ribÄ…, Kas paskutinis pasijuoks ...  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.    EI, TAI BUVO LAIKAI!  Ei, tai buvo laikai! Vien sapnus bevaikai, Ä– sapnai tie, lyg laimÄ— pati!  Taip ir juokiasi tau! Rodos, Å¡iandien matau, Ranka siekti — taip, rodos, arti...  Ė troÅ¡kimų, vai, kiek, Kur nuÄ—jo per niek — Ä– kiek, bÅ«davo, vieko drÄ…saus!..  Ar bent spÄ—jau tada, Jog ateis valanda, Kad vien poilsio siela maldaus?!  Ar aÅ¡ spÄ—jau, jog tai, KÄ… Å¡irdyje jutai, KÄ… manei, jog taip lengva pasiekti —  Vien tik sapnas gražus, Kurs netrukus pražus Ir nÄ— pÄ—dsako nebepaliekti...  Kuris darbas sunkus Nubaidyt gal jaunus?! Kurios kliÅ«tys užstot gal jiems keliÄ…?!  Reikia: kalnus nugriaus, Nukabins nuo dangaus TolimiausiÄ…jÄ…, rodos, žvaigždelÄ™...  Kas ribas jaunumÄ—s Beapmes, pažymÄ—s?! Jųjų paginos nÄ—ra, tik prade!  Kas kelius suskaitys, Tuos, kur Å¡vietÄ— viltis, Ä® rytojaus Å¡ventyklas kur vedÄ—?!  Ei, tai buvo laikai! Veltui nÅ«dien vaikai PraskambÄ—jusį skardų jų aidÄ….  Veltui ieÅ¡ko akis, Bene vÄ—l kur nuÅ¡vis SaulÄ—, kur jau kadai nusileido ...  Veltui, veltui dairaus! Kas likimo žiauraus Amžių užmarÅ¡on jau nugramzdinta—  Nebegrįš jau, vai, ne — SuviliojÄ™ mane, SuklaidinÄ™, vai, kartÄ… kelintÄ…!  Bet ir nÅ«dien, kad jau Ir jÄ—gų nebtekau, Ir pirmųjų svajužių drÄ…sių —  Lyg vyliuosi dar vis, Jog man rytas nuÅ¡vis, Jogei savÄ…jÄ… žvaigždÄ™ rasiu ...  Ir Å¡iandienÄ… antai Tolimieji krantai Po senovei mane tebmasina ...  Ir Å¡iandienÄ… į juos Plaukti vis tebrengiuos BailÄ—s vergo numetÄ™s liÄinÄ…...  Tebrengiuos irtis vis Ä® tas burtų Å¡alis, Kur jaunystos vaidinos sapne ...  Tik ar plaukt benorÄ—s Be irklų, be burÄ—s, Ar klausys mano luotas mane?!  Ar užkluptas audros Su banga susdoros? Ar atrems vÄ—sulų Å¡turmÄ… žygį?  Ar viekų savy ras, Ar kovos nenusgÄ…s, NepabÅ«gs, kad jinai taip nelygi?!  Ei, smagu ir gÅ«du Bent sapnų tų skardu Pagyvent, kad sapnai jau iÅ¡nyko  Ir nebgrįš, vai, daugiau, Kad nebgausiu jau sau AÅ¡ laimÄ—tojams skirto vainiko ...  Ei, o gal pabandyt Kas praÄ—jo — pavyt, Tas godeles drÄ…sias, tuos sapnus?!  Gal gi, stojus karan, Grįžtų viekas vÄ—l man — Kur klajoja po godų kapus ...  O juk vieko, vai, daug Su svajojimais draug PaÅ¡arvojau jaunystos rytais!  Kad priskeltų jisai — BÅ«Äia kitas visai! Mano bÅ«tų diena, kur ateis ...  Nemari, amžina BÅ«tų mano diena, Mano saulÄ— per amžius Å¡viestų...  BÅ«tų žemÄ— visa Kupina jos Å¡viesa, Silpnos žvaigždÄ—s — bÅ«t saulÄ—s kitų...  Ei, tai buvo laikai! Veltui nÅ«dien vaikai PraskambÄ—jusį skardų jų aidÄ…!  Veltui ieÅ¡ko akis Bene vÄ—l kur nuÅ¡vis SaulÄ—, kur į kapus nusileido ...  1916 m.  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.    EXCELSIOR!  Excelsior! Å irdis dangun pakÄ—lÄ™ Užtraukim dainÄ…, Å¡auniÄ…, kaip jaunysta, Kuri sapnais pasaulį mumiems vysto, Kuri darbais mums puoÅ¡ia tÄ—viÅ¡kÄ—lÄ™ Ir daro jÄ… mums Å¡imteriopai mielÄ…. Užtraukim dainÄ…, kur žavÄ—tų sielÄ…, Kaip įstabių pavasarÄ—lio turtų JÄ—ga didžioji, kur gyvybÄ™ duoda; Kur meilÄ—s gaisrÄ… Å¡irdyse užkurtų Ir, lyg auÅ¡ra, vaikytų naktį juodÄ… Å irdyse tų, kas gers iÅ¡ nuliÅ«dimo Prakeiktos taurÄ—s, kam balsai užkimo, Jog patys jau dainuoti nebegali Nei verkti. Jiems nors mÅ«s daina tesako, Jog ten, kaž kur, toli nuo jųjų tako, Yra keliai į Å¡viesiÄ… laimÄ—s Å¡alį... Ir jog yra jÄ—ga, kuri iÅ¡drįsta Prie saulių siekt—Jaunysta! Excelsior! Excelsior! kiekviens iÅ¡ mÅ«s, jaunime, ApkalÄ™s Å¡irdį sau drÄ…sos Å¡arvais AukÅ¡tyn, pirmyn, dainuodamas vis eis! Ir abejojimai visi, vos tik užgimÄ™, Pražus tuojau drÄ…sos bangoj ugninÄ—j, Ir niekad mes nebÅ«sim nusiminÄ™, Kad ir mirtis akysna nuskvatotų, Ir pragaro gelmÄ— po kojų atsivertų, Ir CharonÄ… iÅ¡vystum su jo Å¡mÄ—klų luotu — Pirmyn! Tenai, kur nemari garbÄ—! DrÄ…syn! LaimÄ—jimas — drÄ…soje ir darbe! Excelsior!...  1917 m.  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.    VAI, SUNKU!...  Vai, sunku, sunku iÅ¡ties Uždaryti saulei klÄ—tį; JaunystÄ—lÄ™ palydÄ—ti Be Å¡viesios džiaugsmų vilties. Vai, sunku, sunku iÅ¡ties!...  Į vienuolio tamsų bokÅ¡tÄ… Užrakint save skaudu, Kad Å¡irdis dar laimÄ—s trokÅ¡ta, Džiaugsmo trokÅ¡ta, ne raudų.  TrokÅ¡ta meilÄ—s, tiek sapnuotos — Ä® saulÄ—tus džiaugsmo plotus, Kur taip rodosi arti — Skristi veržiasi dvasia, Veržiasi pavirst pati SaulÄ—s Å¡ypsena Å¡viesia...  Ilgesy begyvenÄ…s — KÄ… aÅ¡ kaltas, kad Å¡iandienÄ… Užtikau tÄ… džiaugsmÄ… vienÄ…: Josios Å¡ypsenos liepsnas, Josios žvilgsnio žydrÄ… tolį, Tyliai kvieÄiantį mane Bendrame paskÄ™st sapne, Kaip meilužį ir kaip brolį!... KÄ… aÅ¡ kaltas, kad jinai Man pražydo dyvinai?!...  17 XI 1918  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.    MERGINOS IR SAULÄ–  Susgodojau aÅ¡ godelÄ™, DrÄ…siÄ…jÄ… durnelÄ™ — Pavilioti saulužėlÄ™, Vakaro saulelÄ™.  Pavilioti, prikalbÄ—ti SkaisÄiÄ… dievų dukrÄ… Pas save į nakvynÄ—lÄ™, Lig treÄių gaidelių.  Pavilioti, sužavÄ—ti DrÄ…siomis svajužėms, Pamyluoti, įsupuoti Tais keistais sapnužiais.  Nes mergelÄ—s mergužėlÄ—s, Norints ir pamyli — Kas jas žino, kÄ… jos myli, Ar ilgam jos myli?!...  Nors buÄiuotų glamonÄ—tų NÅ« ligi gaidelių — Kas jas žino — rytoj dienÄ… Kam duos vainikÄ—lį...  Nes mergelių mergužėlių Kas supras Å¡irdužę, Kas įspÄ—s, kada joms meilÄ— Teka, kada gÄ™sta...  Nes jų meilÄ—, nors karÅ¡Äiausia, RamumÄ—lio gaili — Tik sudrums ji tau sapnužį, Tik įgels tau Å¡irdį...  O dievų skaisti dukrytÄ—, Mylima saulužė — Jeigu ji kÄ… pamylÄ—tų — LaimÄ—s negailÄ—tų!  SkaisÄiais savo spindulÄ—liais LiÅ«desį vaikytų, Å ilumÄ—lÄ—s jÅ«ružėlÄ—j Skausmelius skandintų.  Tai todÄ—l ir susgodojau DrÄ…siÄ…jÄ… godelÄ™ — Pavilioti saulužėlÄ™, Vakaro saulelÄ™.  PrikalbÄ—ti, kad nebleistųs Užu jÅ«rių marių, Tik į mano liÅ«dnÄ… gryÄiÄ… Norints Å¡iai naktelei.  2 II 1920  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.    TRYS BERŽELIAI  Gale lauko toli Trys berželiai auga, Trys berželiai svyruonÄ—liai Tarpu savÄ™s kalba:  Kad bernelis bÅ«Äia, Puikus raitužėlis — SaulÄ—s kardu suÅ¡vitruoÄia, NaktelÄ™ nuveikÄia...  — Kad bernelis bÅ«Äia, Jaunas artojÄ—lis —  — Kad bernelis bÅ«Äia,  — Pas mergelÄ™ joÄia, GailiÄ… epuÅ¡Ä—lÄ™ — ApkabinÄia, nuraminÄia, Kad taip nedrebÄ—tų ...  Gale lauko toli Trys epuÅ¡Ä—s auga, Trys epuÅ¡Ä—s raudojÄ—lÄ—s Tarpu savÄ™s kalba:  — Kad mergelÄ— bÅ«Äia, Puiki panaitÄ—lÄ— — Tai lakÅ¡tuoÄia, kaip lakÅ¡telÄ—, RytÄ…, vakarÄ—lį...  — Kad mergelÄ— bÅ«Äia,  — Kad mergelÄ— bÅ«Äia,  Jaunajam berneliui, Beržui svyruonÄ—liui; PamyluoÄia, nųbuÄiuoÄia, Kad nebeliÅ«dÄ—tų ...  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
   SENOVÄ–S DAINA.  Augin tÄ—vas du sÅ«neliu, du sÅ«neliu, Kad senam bus užvadÄ—lÄ— — labai džiaugias.  Ir užaugo du sÅ«neliu, kaip liepelių, Ir abu mergelÄ™ vienÄ… tai pamilo ...  Ir pamilo abu vienÄ… mergužėlÄ™ — Tik nežino, katras jųdviejų jai tinka ...  Ir sutarÄ—, sugalvojo jos paklausti: — Pasakyki, mergužėle, katro bÅ«si?  Ir atsakÄ— mergužėlÄ— lelijÄ—lÄ—: — BÅ«siu to, katras Å¡alelÄ™ gins drÄ…sesniai.  — Gins drÄ…sesniai tÄ—viÅ¡kÄ—lÄ™ mano mielÄ…,  — Tasai bus man bernužėlis mylimiausias - — Pabalnojo bernužėliai juodbÄ—rÄ—lius, PrisijuosÄ— prie Å¡alelÄ—s Å¡viesius kardus.  PrisijuosÄ— prie Å¡alelÄ—s Å¡viesius kardus, Atsisveikino tÄ—vulį, mergužėlÄ™.  Atsisveikino tÄ—vulį, mergužėlÄ™, Ir iÅ¡jojo į karužį, PrÅ«sų žemÄ—n.  Ir iÅ¡jojo į karužį, PrÅ«sų žemÄ—n, IÅ¡bandyti, kas drÄ…siausias, mylimiausias ...  Lygioj lankoj, plaÄiam lauke buvo kova: Tris dieneles, tris nakteles kraujas bÄ—go.  Tris dieneles, tris nakteles kraujas bÄ—go, NemunÄ—liai dunojÄ—liais raudonavo ...  NemunÄ—liais kraujas bÄ—go vokietukų, DunojÄ—liais raudonavo mÅ«s brolelių.  PirmÄ… dienÄ… abu kovÄ—s kuo drÄ…siausiai, AntrÄ… dienÄ… krito pirmasai brolelis.  AntrÄ… dienÄ… krito pirmasai brolelis; TreÄiÄ… dienÄ… — greta guli ir antrasai...  Laukia senas tÄ—vužėlis, nebsulaukia, Verkia rauda mergužėlÄ— — tai abiejų.  Tai tau, tÄ—vai tÄ—vužėli, užvadÄ—lÄ—, Tai tau, mergyt mergužėle, bernužėliai...  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
   NERIS.(TRIOLETAI)  I  Per lygiuosius laukus, pro žaliuosius miÅ¡kus Rangos, tviska Neris, tartum juosta Å¡ilkinÄ—, Lyg skaistaus paukÅ¡Äių tako Å¡eÅ¡Ä—lis ryÅ¡kus Per lygiuosius laukus, pro žaliuosius miÅ¡kus. Vai, tikrai kuomet nors jÄ… mÄ—lynÄ— įskųs, Kad ji Rojaus gÄ—lių sau papuoÅ¡t nusiskynÄ—... Per lygiuosius laukus, pro žaliuosius miÅ¡kus Rangos, tviska Neris, tartum juosta Å¡ilkinÄ—.  II  Tamson įsigūžusi Å¡nera Neris Man pasakÄ… slaptÄ… ir senÄ…, Tik veltui stengiuos jÄ… suprasti, nors vis Tamson įsigūžusi Å¡nera Neris. —  Ir amžių užuodanga, vai, nenukris Nuo burtų, kuriuos ji gyvena... Tamson įsigūžusi Å¡nera Neris Man pasakÄ… slaptÄ… ir senÄ…...  III  RÅ«kai baltieji vysto Nerį, Pranyko upÄ— ir krantai Miglų bangosna pasinÄ—rÄ—. RÅ«kai baltieji vysto Nerį. GÅ«du. Bet siela besigÄ—ri, Lyg amžių slÄ—pinius matai... Rukai baltieji vysto Nerį, Pranyko upÄ— ir krantai...  IV  Baltos miglos kelias, kyla, Skrenda, plaukia j mane, OÅ¡ia man nebyliÄ… bylÄ…. Baltos miglos kelias, kyla, Gobia slÄ—nį, supa Å¡ilÄ…, Visa, visa jų tvane!... Baltos miglos kelias, kyla, Skrenda, plaukia į mane.  V  Nerie, mano upe gimtoji! Paskendusi amžių sapne, Sakyk, apie kÄ… bevaitoji, Nerie, mano upe gimtoji? Nejau ir tave slegia toji DÅ«ma, kuri žudo mane?! Nerie, mano upe gimtoji, Sakyk, ko vaitoji sapne?!  29 III 17  Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruoÅ¡Ä— K. Binkis. „Švyturio“ bendrovÄ—s leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921. |
