Vaidilos Ainis. Biografija

Julius Janonis (Vaidilos Ainis) gimė 1896 m. kovo mėn. 23 d. Biržų apylinkėje. Pradėjęs namie mokslą, jis toliau ėjo Šiaulių gimnaziją. Karo metu, 1914 m., draug su kitais moksleiviais jis išvažiavo Rusijon ir toliau ėjo Voronežo gimnaziją. 1916 m. jis persikėlė Petrapilin. Bet ten ne ilgai jam teko mokytis. Susektas dalyvavime revoliucijos darbe, jis buvo žandarų suimtas ir į kalėjimą pasodintas. Užėjusi 1917 m. revoliucija jį paliuosavo iš kalėjimo.

J. Janonis anksti pradėjo rašyti. Rašė eilėmis. Pirmosios jo eilės pasirodė 1913 m. laikraščiuose. 1916 metai buvo gausingiausi: tuomet velionis daugiausia buvo rašęs. Eilių motyvai — pilietiniai. „Rymo, liūdi, bernužėlis”... Tais dainos žodžiais galima būtų apibūdinti visą J. Janonį: savo eilėse, ypač vėlesnio laiko, jis dažniausia „liūdi” dėl „vargdienio bedalio”.

Nėra jose gyvenimo džiaugsmo, drąsos ir noro. Nenuostabu: sunkios gyvenimo sąlygos juos išdildė. Mokslui nebuvo pinigų. Velionis turėjo ne tiktai jam uždirbti, bet ir duonai, kas svetur, tremtinio sąlygomis, sunku buvo.

Silpnos sveikatos būdamas J. Janonis veikiai pavargo. Liga da labiau pakirto sveikatą. Nelaiminga meilė atėmė noro gyventi. Velionis geso. Nupuolęs netoli Petrapilio po einančių traukiniu, jis rado išeitį savo nusivylimui... Amžinai atsiskyrė su šiuo pasauliu 1917 m. gegužės 17 d., vos sulaukęs 21 m. amžiaus. Pomirtinis jo eilių rinkinys išleistas Voroneže 1918 m.

V. P.

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921