Antanas-Rimvydis_foto       Gimiau 1905 metais ir iki šiol nėra biografijos. Gaila, bet nėra.

       Paprastai jeigu esi rašytojas, ypač poetas, tai publika primerkusi akutę jau spėlioja: turbūt gyvenimėlis? Juk ir knygose parašyta, kad tos kategorijos žmonės negali apseiti be kokios nors išimtinos avantiūros, be romantiškų epopėjų, kalėjimo, pistolietų. Turiu prisipažinti, nieko panašaus iki šiol dar nebuvo.

       Eilėraščius pradėjau rašyti bene 1920 metais Palangoje, užsikrėtęs nuo vargonininko Liudo Bubelio, kuris tada turėjo daug knygų ir stebėtinai greit rašė. Kasdien po eilėraštį, kartais ir po du. Aš ir dabar su pavydu pagalvoju, kad niekados taip greitai negalėsiu rašyti, kaip jis. Tais laikais iš lietuvių autorių labiausiai mano buvo mėgiami Maironis, Margalis ir Mikuckis. Pirmieji du už jausmingumą, tretysis — už temperamentą.

       Daug davė Keturi Vėjai. Kai kas tolimas dar ir dabar apie juos nei šį, nei tą pašneka. Tačiau tai buvo universali literatūros mokykla. Buvo išgvildentos beveik visos literatūrinės kryptys, laboratoriškai, per aštraus kriterijaus mikroskopą išstudijuotos formos ir stiliai; drąsiai buvo daromi eksperimentai. Buvo daug skaitoma ir atkastus radinius kiekvienas sunešdavom į bendrą kasą — pas maestro Binkį, Maironio gatvėj 19. Aš buvau jauniausias Keturių Vėjų narys ir kalbėti gaudavau paskutinis. Kai aš atsiradau, labai nudžiugo Tysliava, nes iki tol jis buvo jauniausias ir laikė tai neunoru. Nežiūrint viso to, mūsų brolijoj buvo didelis solidarumas, entuziazmas ir puikus sugyvenimas. Prie kiekvieno ir dabar aš tebejaučiu pagarbą ir šilumą. Gimė daug gerų tradicijų, kurios ligi šiol painiuose literatūros klausimuose gerai pagelbsti.

       Kas bus su manim toliau, sunku pasakyti. Juozapas Albinas Herbačiauskis jau prieš keletą metų buvo apibrėžęs mano ateitį tokiais kontūrais. 1 — esu gimęs Vandens žen­kle; 2 — 1933 metais pagarsėsiu; 3 — reikia būti atsargiam su mašinomis ir mechaniškais daiktais, jie esą ne man; 4 — turiu saugotis vienos moters, nes ji gali pražudyti ir 5 — būtinas reikalas įsigyti ametistą, kad saugotų nuo alkoholio.

       Išeina pagal jos šviesybę astrologiją mano horoskopas gana tamsus, nes daug ko reikia saugotis. O, kaip žinoma, žmogus saugais saugais ir pradedi nebesisaugoti.

       Dėl pirmojo punkto turiu pasakyti — jame daug tiesos. Tarp Tytavėnų ežero Bridvaišio ir Tytaukos upelio stovėjo toks sau namelis, nei labai prastas, nei labai geras. Čia pat ajerų prižėlusi pieva ir vaikštinėjančių gandrų eibės. Vienas toks ilgasnapis nužiūrėjo pro langą, kad tėvas su a. a. motina santaikoj ir meilėj gyvena ir atsistojęs ant vienos kojos susimąstė: — o kodėl vargamistrai vieną nenunešti!? — Pasakyta  padaryta. Tokios mintys gandrams paprastai ateina lietui krapnojant, paskui dar katalikų kunigas vandeniu apkrapijo Antano vardu. Štai ir aiškūs Vandens ženklai.

       Pagarsėti 1933 metais nepavyko. Nevyksta ir iki šiol. Kritikai mane labai myli. Jei ką padarau svetima pavarde — gerai, jei pasirašau Rimydžiu — prasideda vaipymasis. Turbūt taip reikia...

       Galimas daiktas, kad mašinos ir mechaniški daiktai ne man. Savo laiku vienoj mokykloj vos nebaigiau mechanikos skyrių. Bet sinusai ir kosinusai pradėjo nuteikti vėl literatūriškai ir ėmiau leisti multiplikotą laikraštį, patraukdamas ir pagadindamas žymią dalį studiozų mechanikų. Motociklizmą mečiau; visgi didelis brudas. Automobilizmu nesusižavėjau — perdaug patogu. Suprantu aviacija! Ir tempas, ir erdvė ir dvasia. Aš palydžiu draugišku žvilgsniu kiekvieną metalinį paukštį, skrendantį virš galvos, o sėdėdamas jame žiūriu žemyn į šią ašarų pakalnę ir atvirai sakau: gaila man tamstos, mizerija.

       Kas toji moteris, kuri galėtų mane pražudyti? Nenoriu tikėti, kad tokia atsirastų. Jos visos geros, švelnios ir labai dažnai žavingos. Aš visados jas pasiruošęs dėkingai minėti.

       O dėl ametisto argi galėtų kas ginčytis. Dargi pats blaivybės draugijos pirmininkas. Kai tik turėsiu atliekamų išteklių, būtinai įsigysiu.

       Taurus akmuo ametistas.

 

       1936. VIII. 26.

       A. Rimydis

 

       Naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. Spaudos fondas, Kaunas, 1936.

 

       Antanas-Rimvydis_foto