Teofilis-Tilvytis_foto       Panašiai kaip „Kriminalinėse žiniose“: kilęs iš Gaidžių kaimo, Tauragnų valsčiaus. Pastovios gyvenamos vietos ir aiškaus užsiėmimo neturi. Ypatingos žymės: vienas dantis smailas ir ant dešiniosios rankos didžiojo piršto amžinosios plunksnos įtrinta nuospauda. Trūksta tiktai „paieškomas“.

       Turiu 33 metus. Tai ir visa ką esu prigyvenęs. Bet apie tai galvoti nenoriu; mintys apie praeitį, vaikystę – pirmoji senatvės kregždė. Praeitis tiek tėra verta, kiek iš jos klaidų galima pasimokyti.

       Kažkas yra pasakęs, kad rašytojas panašus į koketę: pradeda iš meilės, vėliau rašo iš malonumo, o dar vėliau – už pinigą. Mūza virsta pragyvenimo šaltiniu. Banalu, bet tiesa. Dykinėjanti mūza patvirksta ir pradeda vaikytis madas. Ir vargas tam, kuris yra priverstas pardavinėti sąžinę, kad dykinėjančią mūzą galėtų dar gražesnėm plunksnom papuošti.

       Džiaugiuosi tokių mūzų atsikratęs. Bet „Vainikų“ redaktorius mane prašė ankstyvesnių eilėraščių. Suradau vidurį. „Muzika“ parašyta 1926 metais, „Jos vardas – Poema“ – 1927, „10“ – 1928, „Artojėliai“ – 1930, „Dičius“ – 1933 ir „Jūros laisvės dainos“ – 1936 m.

       Be to, rašau proza, eiliuoju linksmas dainuškas ir leidžiu „Kuntaplį“, ne todėl, kad man būtų labai linksma, bet tam, kad dar tvirčiau susigyvenčiau su pilkąja tikrove – vienintele rašytojo įkvėpėja.

 

       Teofilio Tilvyčio raštai:

 

       Poezija

       1. Išpardavimas dūšios (poema).

       2. Artojėliai (poema).

       3. Dičius (poema).

 

       Humoreska.

 

       4. 3 grenadieriai.

       5. Nuo Maironies iki manęs.

       6. Sveiki, broliai dainininkai (konfiskuota).

 

       Proza.

 

       7. Ministerijos Rožė.

       8. Kelionė aplink stalą.

 

       Naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. Spaudos fondas, Kaunas, 1936.

 

       1_Vainikai-II-virselis