![]() |
||
| << Atgal
ŠIS UN TAS PAR ŠO UN TO, ARBA ŠIS BEI TAS APIE ŠĮ BEI TĄ Eilėraštis vaikšto po tylą/Dzejolis staigā pa klusumu. Joniškis 2001. Taip kad, kaip ir supratote, šį kartą noriu papasakoti, tik jums
vieniems, apie šį bei tą. "Šis bei tas" dabartinėje sumautoje
mano mentalinės erdvės vaizduotėje yra žalia knyga pavadinimu "Eilėraštis
vaikšto po tylą" arba latviškai "Dzejolis staigā pa
klusumu". Taip, taip, jūs neapsirikote, vėl poezija! Tik čia
ypatingas atvejis - tai pabaisa turinti vieną kūną, bet dvi galvas.
Ypatingai atsilikusiems aiškinu detaliau, o be to manau, jog šios knygos
nei su žiburiu nerasite, nes koks gi save gerbiantis knygynas apsiimtų ją
platinti, todėl ir informuoju. Taigi kalbant detaliau - ši knyga dvikalbė:
latviška - lietuviška, lyg Siamo dvyniai ar koks mitinis pukis
baisiklis su dviem makaulėm ir vienu kūnu. Ji skiriama Rygos 800 - ąjam
jubiliejui ir Eiropas valodu gads - 2001. O išleistas šis poetinio
broliavimosi pavyzdys Lietuvos aūle vardu Joniškis. Kažkoks profesorius iš
Šiaulių paspaudė gazą ir kaip tikras internacionalistas pratarmėje
pavarė socialistinės retorikos apie broliškų tautų bendradarbiavimą maždaug
taip: Knygų, skirtų brolių latvių literatūrai, niekada nebuvo per
daug (nebuvo ir neprireikė - čia mano komentarai, kurie tūnos
skliausteliuose.) Trūksta jų ir šiandien, nors, atrodytų nieks mums
netrukdo broliautis. (kad netrūksta - duok babkių!).Todėl šią
knygą , kurioje spausdinami ir latvių ir lietuvių autorių kūriniai, aš
laikyčiau puikiais šiuolaikinės baltų literatūros skaitiniais.(jeigu
tai puikūs skaitiniai - tai gal geriau skaityti intymias paslaugas siūlančius
skelbimus?). Manau, kad dėl savo pobūdžio ši knyga bus vienodai
populiari tiek Lietuvoje tiek ir Latvijoje, o pasienio moksleivijai ir
inteligentams (pasienyje yra dar inteligentų!) - raktas į kaimynų
širdį. Komentuodamas toliau galiu išpranašauti, jog knyga nebus
populiari nei ten, nei pas mus. Pasienio gyventojai atranda raktą į
kaimyno širdį užsiiminėdami kontrabanda, o po sėkmingo valstybės išdulkinimo,
ta proga, sugeria ir oi, kokie raktai tada atrandami, pasitaiko net labai
standžių
Tačiau su knygos esme sutinku. Broliuotis, draugauti, žaisti
reikia, net būtina, tik gal nevertėjo bro - liautis tokiais šūdinais
tekstais. Nes prisipažinsiu, be jokio padorumo, šią knygutę geriausia
skaityti tupykloje. (Ką dabar ir darau.) Perskaitai lapą, išplėši - švyst
per subinę ir kanalizuoji
Taip visą baltų poeziją tirlu - pirdu ir
nuleidi. Na gal kokį vieną eilėraštuką pasilieki ir prisiklijuoji čia
pat ant sienos plytelių. MAKSIM KEMPINSKI tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti |
||