Gintautas Dainys
„NETURIU KĄ PASAKYT, TAI IR NESAKYSIU“

<<<      laiškas 15     >>>

15.
Labas, gerasis žmogau. Dėkui už „žmonišką“ laišką. Gyvenu lygiai taip pat neįdomiai. „Rodiečiai“ žada gauti patalpas galerijai, tačiau mažai kas nori dirbti, kad ta galerija atsirastų. Vargšas Daščioras „nusikalė“ bekviesdamas talkon. „Mums reikia duoti visko ir veltui jau vien todėl, kad mes kuriam“ – sušuko Pupelis, ir niekas jo neišgirdo. Asmeniškai aš labai atsipalaidavau ir geriau jaučiuosi, kai suvokiau, kad nesu įpareigotas sukurti kažką naujo – dar neatrasto. Aš tik nuoširdžiai bandau parodyti savo pastebėjimus (paskutiniu laiku tik juodraščio formoj). /Čia turėjau staigiai nuvalyti spiritu vaiko tepliones nuo tapetų/ Dasigyvenau iki laidotuvių fotografavimo – vis dėl tų pinigų! Pavasarį pradeda atrodyt, kad viskas aplink mane beprasmiška ir aš vėl pasiklydau. Po velnių, man jau virš 30, o taip ir nežinau, ko noriu, kad būčiau patenkintas. Skaitau knygas, kuriose dažnai rašo tai, ką aš ir taip žinau, tik nesakau garsiai. Save apleidau iš tinginystės. Klausau visokią „kreivą“ muziką – bet tai tik todėl, kad neturiu kuo užsiimt (o gal tingiu). Atsiųsk „spąstų“ foto.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt