Gintautas Dainys
„NETURIU KĄ PASAKYT, TAI IR NESAKYSIU“

<<<      laiškas 18     >>>

18.
„...Mokytis yra šūdas, – sakydavo toks menininkas iš Rokiškio. „Nespjauk viedran, katruo undenį nešioji“ – sakydava jam babute (an? jį auginą nå mažumes, tevai, gi, kalchozi dirbå. Dirbå anys daug, ale bagotais net?pa ir då sūnus vienas menininkuos išėją (kitas – kaip žmogus, Vilniuj dirba ir gyvena). Vienūroz menininkui susrodę, kad visa nusbodą ir pinigų trūksta. Visi, kam teip rõdas, dabar važiuoja Europan pas kapitalistus išnaudotojus. Minėtas menininkas irgi nori teip daryt. A gi sarmata viskum nieką nemokant pakalbėt. Tai anas dabar ir måkinas. Draugeliai žadėj? pasišaukt, kai tik naravesnį darbelį suras toj svetimoj šaly. Kaip ti bus, då nežinia, a strioką jau dabar yra. Kad visai nesustrekavot – ånas ir måkinas. Gerai, kad niekas netrukda ir darban nešaukia... Gintas D.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt