TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
       J a r o s ł a w a s   M i k o ł a j e w s k i s   gimė 1960 m. Varšuvoje. Vienas įdomiausių savo kartos lenkų poetų. Išleido šešis poezijos rinkinius. Jo eilėraščiai versti į italų, vokiečių, hebrajų ir graikų kalbas. Verčia italų poeziją, sudarė italų poezijos antologiją lenkų kalba. Dirba žurnalistu dienraštyje „Gazeta Wyborcza“.

 
JAROSŁW MIKOŁAJEWSKI

 
Iš lenkų k. vertė VYTAUTAS DEKŠNYS

 
Dukroms pasveikinti po audros
Kai Ania gavo nuo brolio dovanų itališką ferarietiškos odos piniginę
Baltosios naktys
Grasinimai
Paprasta ir sudėtinga

Į viršų

Dukroms pasveikinti po audros

šįsyk dar pasisekė pasauliui
debesies kumštis jau kitur graso žmonių bandai

o atrodė, kad bus visai ne taip
medžiai sumišę metė vainikus
lietvamzdžiai šoko pagal viesulo muziką
tamsa iš baimės persivilko žaibu

paukščiai neskraidė nes nebuvo kur
net iš gandralizdžio aukščio
horizontas atrodė lyg gumytė
prisisiurbus prie stiklainio kaklelio

suvažinėtos varlės ir pridžiūvę driežai
pūpsojo ant gyvos kelio srovės

nežinau kodėl Dievas sąžinės gilumoje
nutarė, jog ne laiku ėmėsi viską baigti

ar taip jį nustebino ropliai ir varliagyviai
skubiu prisikėlimo iš balos aktu

gal prisiminė Nojų išvydęs karnines valtis

o gal didžiųjų maudynių planą išjuokė
jūsų rožiniai kostiumėliai su raišteliais

pagaliau nesvarbu kas mus išgelbėjo
pakaks kad kažkur įtrūko vienas langas

sukaukė blykstelėjo suskambo nutilo

tą naktį niekas galutinai nesušlapo
ir niekas iki galo neprisisapnavo

dangus apsitraukė gysla dabar
pulsuoja lyg po kaklaskare didvyrio širdis

Į viršų

Kai Ania gavo nuo brolio dovanų itališką ferarietiškos odos piniginę

Kiek rūpesčių
dėl tokio didelio džiaugsmo
net gėda sakyti
čia – vien tik man

Net gėda sakyti
iš tokios šiltos odos
juk galėjo
mažesnį daiktą man dovanoti

nešiočiau kas dieną
bet juk nepridera
išdalyčiau vargšams
bet tai juk nuo brolio

tokia apčiuopiama
lyg pirmykštė nuodėmė
tokia šilta ir minkšta
net sunku atgailauti

turbūt iš rankinės
padėsiu į spintą
niekaip kitaip nemoku
sutaikyti jos su savim

Į viršų

Baltosios naktys

Visur žiema
net lūpos pabalę

mirtis atsitraukė
į šešėlio atstumą
nepažįstu nė vieno
kas nuolat sirgtų

taika
nes gimsta vien tik mergaitės

jei skamba varpai
tai tik per didžiąsias šventes

jei sugirgžda senos grindys
tai tik dukroms besėlinant

sninga tyliai
vėjas pučia be garso

mėgstu tas akimirkas
kai pamažu mus apveja tvarstis

kai pro jo retą marlę
vis sunkiau matyti
mėlyni toliai

galbūt iš mano atbukusios šypsenos
kas nors išskaitys sau laimingą
rožinės ateities prognozę.

Į viršų

Grasinimai

Kokios juokingos
žaidimų aikštelėse motinos
kai grasina vaikams
eime
arba tave paliksiu

mamytė eina namo
o tu čia liksi nakvoti

atia atia

kokie apgailėtini
prekybos centruose vaikai
kai grasina motinoms
jei nenupirksi numirsiu
ir tik tada

verksi
kaip vaikas

dėl jų nebaugu
bijau tyliųjų

Štai jie tai
oi jie tai

apskritai
net pirštu nepagrūmoję

Į viršų

Paprasta ir sudėtinga

                           Magdai

Tai už mus ruduo sudeda
šlamančius delnus

lukštai net plyšta nuo maldų pertekliaus

vienas lapas – viena sveikamarija
vienas kaštonas – vienas miserere

kaštonas už Zosę
o už Marytę lapas
dabar lapas už Zosę
o už Marytę kaštonas

negreit sveikamarijų griautukai subyrės
knygų korsetuose

banguoti karoliukai po lova
žiemą taip juos ir atrasi

juk sunku pasikliauti
šerkšno rožiniu

turbūt dar sunkiau
karpio sidabriniais

Bet kai pavasaris mestels savo ažūrais

saulučių už tave
dobilų už mane

kai vasara nugriaudės
kriauklyčių litanija

tuomet be perstojo
jų sūrias intencijas
barstysim iš kišenių
lukštensim iš krepšių

Sutinku su viskuo
ko savo celėse
mums meldžia mano sesuo gamta
tikrąjį paslėptą gyvenimą adoruodama
saulės ostijoje

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt