|
<< Atgal
YRA KO PAVYDĖTI
Nieko nebenustebinsi teiginiu, jog Lietuvoje
kultūros žmonės jaučiasi esantys nuošalėje ir atgauti deramas pozicijas tikisi
nebent paremti valstybės. Įspūdingas latvių kultūrinės sferos finansavimas ir
originalių renginių iniciatyvos lietuviams turėtų sukelti pavydą.
Jau antrus metus teikiamas pagrindinio dienraščio
Diena 5000 latų apie 25 000 litų prizas ryškiausiam metų kultūros
žmogui (sumos nurodytos po mokesčių atskaitymo). Sunkoka įsivaizduoti ne tik
analogišką pinigų kiekį, bet ir analogišką nominaciją, inicijuotą skaitomiausio
mūsų dienraščio. Šiemet minėta premija paskirta rašytojai Andrai Neiburgai už
apsakymų knygą Stumk, stumk (atkreipkite dėmesį apsakymų!). Be piniginių
prizų nepalikti ir kiti 10 nominantų (iš 39), paskatinti simboliniais kelių
šimtų latų apdovanojimais (nuo 1 000 iki 2 000 litų). Deja, tenka konstatuoti, kad pas
mus tokio dydžio premijos nevadinamos simbolinėmis ir teikiamos geriausiu atveju vienam,
o ne dešimčiai geriausių pretendentų. Šiam tikslui įkurtas netgi specialus fondas
Dienos metų prizas kultūros žmogui, mecenuojamas verslininko Mārio Gailio,
Vakarų banko ir firmos Latfood, o pagrindinį prizą skiria Latvijas
mobilais telefons (mūsų Omnitelio atitikmuo). Dienos apdovanojimas
sumanytas norint kasmet įvertinti kultūros pasiūlą, pabrėžti Latvijos meno galią ir
įvairovę, atitinkančią konkurso kriterijus: Kokybiškas ir stebinantis meno
faktas. Tokius kriterijus pateisinančių faktų tikriausiai pakaktų ir Lietuvoje,
tačiau kur finansinis paskatinimas iš Rokiškio sūrio ar Utenos mėsos?
Nuo 2001 m. pradėta Latvijos rašytojų sąjungos
inspiruota Metų literatūros apdovanojimo tradicija. Apdovanojimą finansuoja
Valstybės kultūros kapitalo fondas (jo funkcija kryptingai kultūrinė, nesudubliuota su
sporto rėmimu kaip mūsuose), taip pat remia firmos Gerkenas ir partneriai bei
SB Šiluminė technika. Įvertinus 52 pernai išėjusias knygas, kurias konkursui
pateikė leidyklos, spaudos leidinių redakcijos, aukštosios mokyklos ir kitos kultūros
institucijos, nustatyti favoritai aštuoniose nominacijose (apdovanojimas kiekvienam
po 500 latų 2 000 litų). Laimingieji: poezija Jānis Rokpelnis už
eilėraščių knygą Vartai, proza jauna rašytoja Inga Ābele už apsakymų
knygą Sniego laiko užrašai, dramaturgija Māra Zālītė už pjesę
Žemės mokestis, kuri pastatyta dviejuose Latvijos teatruose ir išleista
rašytojos dramų rinktinėje, literatūra vaikams Jānis Jurkānis už romaną
jauniesiems skaitytojams Naras, verstinė poezija Vizma Belševica už knygą
Poezijos vertimai, verstinė proza Silvija Brice už vertimus iš anglų,
vokiečių ir lenkų kalbų. Ryškiausio metų debiutanto titulas suteiktas Ronaldui
Briedžiui už poezijos knygą Ašarinės dujos ir dramą Didžiosios
slėpynės. Žiuri prizas įteiktas Jāniui Lejiniui už latvių nacionalinės
istorijos ir savimonės reviziją kuriamos trilogijos Antspaudas raudoname vaške
antrąją dalį Karalius. Palyginimui galima priminti, jog Lietuvos rašytojų
sąjungos premija skiriama kasmet ne aštuoniems, o vienam labiausiai nusipelniusiam
rašytojui.
Greta apdovanojimo už metų literatūrinį įnašą
egzistuoja dar ir platesnių užmojų nominacija už viso gyvenimo indėlį į
literatūrą ir į vertimus (dvi 1 000 latų 5 000 litų premijos). Pirmąjį
prizą šiemet gavo literatūros kritikė, latvių poezijos recenzentė ir redaktorė Inta
Čakla, o ypač smagu, kad buvo įvertintos nepakeičiamo vertėjo iš lietuvių,
ukrainiečių, baltarusių bei rusų kalbų Talrido Rullio ilgametės pastangos. Jei ne jo
pasiryžimas, latviai iki šiol nebūtų skaitę Antano Škėmos, Ričardo Gavelio, Jurgos
Ivanauskaitės, Tomo Sauliaus Kondroto. Krūva jo vertimų, deja, iki šiol dūla
stalčiuose, belieka tikėtis, kad premijos įteikimas paskatins domėjimąsi šiuo
užkonservuotu stalčių turiniu. Neseniai pasirodė naujausias T. Rullio vertimas
Roaldo Dobrovenskio Magnus, danų princas.
Karogs redaktorė Ieva Kolmanė pažymėjo, jog
svarbiausias vertinant buvo iškilumo kriterijus, tiesa, gana miglotas. Kai kurių
nominacijų nugalėtojai aiškūs akimirksniu, belieka surasti tinkamus argumentus, o kai
kuriose srityse apskritai nesinori nieko apdovanoti. Rašytoja Margita Gūtmanė
pabrėžė ypač aršią konkurenciją tarp prozos ir poezijos nominantų, tačiau
apgailestavo, jog pasiūlyta mažokai literatūros kritikos ir literatūros mokslo
pretendentų, nepakankamai atstovauta ir vaikų knygoms. Ypač pelnyti jai pasirodė
minėtieji apdovanojimai už gyvenimo įnašą.
2004 metų Baltijos Asamblėjos premiją laimėjo
poetas Pēteris Brūveris. Šia premija (statulėlė ir 5 000 eurų) apdovanoto literato
darbas verčiamas į visas Baltijos šalių kalbas. Rengiamas ir Metų prizo
leidyboje konkursas, kur dalyvauja visi leidėjai su sėkmingiausiais metų leidiniais,
o nominuotoji Metų knyga gauna 600 latų apdovanojimą.
Kovo mėnesį Rygoje leidykla Jumava organizavo
akciją Senų knygų nauji namai. Poetiškoje leidyklos kavinėje Amanda
veikė knygų mainų centras, kur buvo galima atsinešti savo knygą ir pakeisti ją bet
kuria pageidaujama. Akcijos tikslas skatinti žmonių norą skaityti ir suteikti
galimybę įsigyti norimą knygą. Motyvacija skaityti svarstoma ir moksliniu lygmeniu:
surengta tarptautinė konferencija Kaip skatinti skaitymą. Lietuvoje analogiškų
iniciatyvų irgi turime (kuriamos skaitymo strategijos), nors po šiųmetės knygų mugės
antplūdžio lietuviai tikriausiai nutarė, kad adresato jau ir raginti nebereikia. Beje,
Latvijoje skatinamas ne tik skaitymas, bet ir profesionalus rašymas Latvijos
rašytojų sąjungoje šiemet surengti nemokami rašytojų kursai, kurie apima 32
paskaitas esminiais literatūros praktikos klausimais ir 24 praktines studijas (po 8
poezijos, prozos ir dramos).
Literatūros skiltis latviškajame Delfi
portale, kasdienis kvalifikuotas kultūros puslapis Dienos laikraštyje, į kurį
nuolat rašo profesionalūs rašytojai ir kritikai, literatūrinių premijų mastai ir
dosnūs mecenatai atspindi šiek tiek kitokią nei Lietuvoje rimtosios kultūros
populiarinimo politiką.
L. LAURUŠAITĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|