|
<< Atgal
|
|
ATSIMINIMAI.
DIENORAŠČIAI. LAIŠKAI |
|
Vytauto Kubiliaus dienoraščio
traukos lauke
Vytauto Kubiliaus (19262004) kone visą
sąmoningą gyvenimą rašyto dienoraščio paantraštė galėtų būti Pokalbis su
savimi ir istorija (taip jis yra pavadinęs vieną savo straipsnį apie dienoraščio
žanrą). Tai bendruomeniško ir imlaus gyvenamojo laiko iššūkiams autoriaus tekstas.
Tokie tekstai liudija, kad nuolat vyksta kultūrinės energijos apykaita, kad vieno
žmogaus kūrybinės kančios ir dvejonės gali kitą pabudinti iš snaudulio, teikti
atsparos taškus, koreguoti mastelius ir tapti postūmiu vertybiniams kriterijams atgyti.
Ir su savimi, ir su istorija kalbamasi reikliai, negailestingai. Dienoraštis pradėtas
1945 m. gegužės 19 d., kai buvo pašalintas iš universiteto, ir su nedideliais
pertrūkiais tęstas iki pat mirties.
Dienoraštis rašytas ant mažų ranka plėšytų
lapelių (A 4 formato ketvirčių). Šūsnys tokių skiaučių atrodo tarsi
juodraštinės pastabos pačiam sau gal kad nepatrauktų pašalaičio žvilgsnio,
būtų palaikytos atsitiktiniais užrašais, medžiagos rinkimu dirbamiems darbams.
Rašysena sunkiai išskaitoma. Tik nuo 1978-ųjų atsiranda vienas kitas rašomąja
mašinėle spausdintas dienoraščio lapas. Geriausiai pažindama V. Kubiliaus braižą,
žmona literatūrologė Janina Žėkaitė iššifravo ir perrašė viską savo ranka, kad
būtų galima surinkti kompiuteriu (čia publikuojamam tekstui ji parašė ir kai kurių
realijų komentarus).
V. Kubiliui dienoraštis ne buitiniai
užrašėliai, o pateikiama ištrauka ne tik asmens istorija. Tekstas gali būti
skaitomas ir kaip motyvuotas pasakojimas apie tolydžio vis stiprėjantį kultūros
politikos represyvumą po Čekoslovakijos įvykių ir paties V. Kubiliaus atakavimą po
straipsnio Vidinis monologas diskusijoje apie romaną (1968). Kai autoriui buvo
kūrybingas laikas, įrašų mažai. Kai sunku daug, o audringais 1972 m. rašoma
beveik kasdien. Tada pasipila ypač dramatiški puslapiai: Lietuvoje užsibaigė
sąlygiškai liberalus metas, o pačiam V. Kubiliui (po straipsnio Talento mįslės
ir apgintos disertacijos sužlugdymo) prasidėjo tikras sunkmetis vyko tylus
susidorojimo procesas, užkirtęs kelią į spaudą.
Didelė dienoraščio vertė atvirumas.
Sielvartingą išpažintį keičia dokumento jėga alsuojančios pastraipos, kultūrinės
kronikos elementus papildo žinomų asmenų vardai ir kontroversiškos laikysenos.
Įdomūs suinteresuoto kritiko samprotavimai apie literatūros esmę, jos spurdėjimą
konjunktūros žabangose. Iškyla drama nepartinio žmogaus, kuris besąlygiškai
priklausė nuo kolegų partijos narių ir buvo šokdinamas ne tik institucijų, bet ir
konkrečių asmenų, įsižeidusių dėl kritiško savo kūrybos vertinimo. V. Kubilius
sielojosi, kad baigta kritiko karjera, kuriai jautėsi prigimties pašauktas, ir teks
rinktis mažiau patrauklų akademinį darbą.
Viename įrašų jis samprotauja, kaip neišvengiamas
konjunktūrinis kelias žlugdo savarankišką laikyseną ir mąstymą, todėl ir nėra
asmenybių. Pats dienoraštyje iškyla kaip žmogus, kuriam asmenybės tapsmas atrodo
įmanomas tik nuolatinės saviplakos ir saviugdos būdu. Atsiveria netikėta žinomo
žmogaus tapatybė ne akademinis literatūrologas, o dvejonių graužiamas ir
blaškomas ambicingas kritikas, sovietmečio patirtį reflektuojantis ideologinio režimo
įkaitas, puikiai suvokiantis savo padėtį. Iškyla visiems laikams aktualus klausimas:
kokia asmeninių kompromisų kaina? Dienoraštyje ženklus egzistencinis ir etinis matmuo,
nuolatinis rūpestis tautinės kultūros būkle ir įsitikinimas, kad kultūra privalo
išlikti ir funkcionuoti bet kokiomis aplinkybėmis. Erudicijos, romantinės
pasaulėjautos ir skaudžios autoanalizės derinys bei laki autoriaus plunksna
įelektrino dienoraščio eilutes ir pavertė reto įdomumo skaitiniais.
Ar ne per anksti viešinamas šis tekstas? Tokį
klausimą užduoda V. Kubiliui artimi kolegos, su meile ir pagarba saugantys jo atminimą.
Per anksti, jei šį dienoraštį suvoksime kaip privatų dokumentą. Pačiu laiku, jei
čia įžvelgsime epochos liudijimą, priverčiantį kiekvieną iš mūsų patirti
akistatą su buvusiu laiku ir kritiškai į save pažvelgti.
Keli čia spausdinamo dienoraščio miniatiūriniai
fragmentai buvo publikuoti V. Kubiliaus knygoje Literatūra istorijos lūžyje
(Vilnius: Diemedžio leidykla, 1997, p. 304307). Visą dienoraštį spaudai rengia
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti
pirmasis tomas.
JŪRATĖ SPRINDYTĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|