Tušinukas už 13,45

       Vos tik įžengiau į knygų parduotuvę, iškart jį ir pastebėjau. Toksai gražus, ryškiai raudonas, skleidžiantis šiltą malonią šviesą lentynos prietemoje. Priėjau arčiau. O! Jis dar gražesnis! Spindinčios skaidrios sienelės, o viduje saugiai tūno šerdelė. O šerdelę glotniai apsivijusi spyruoklėlė! Pasuksi kotelio galą – šerdelė pajudės ir suspaus spyruoklėlę. Pasuksi į kitą pusę – spyruoklėlė atsities ir nustums atgal šerdelę. Ir taip daugybę kartų. Gražumėlis!
       Troškau jį paliesti, paglostyti švelniomis savo rankomis... Ė! Kas gi čia dabar? Ogi prie jo kažkas prilipinta! Knyga! Dar gražiau... Ką gi, teko paimti šiuos daiktus kartu...
       Laiko turėjau į valias. Grožėjausi juo ir vartinėjau knygą. Ak! Apie tikrąjį vyrą ir tikrąją meilę... Raudona ir juoda, meilė ir mirtis. Kaip knygos viršelyje. Tik man labiau patinka raudona... Ir vyrai, kurie dėl meilės gali sėsti į kalėjimą ar net paaukoti savo gyvybę. Iš pradžių viskas klostėsi kuo puikiausiai. Tikras vyras sutiko tikrąją meilę. Vestuvės, dukrelė, laiminga šeima... Jei ne tas niekšas uošvis. Pasirodo, šio šėtono dukra – įsivaikinta, patėvis ilgai ir negražiai prie jos priekabiavo. Koks siaubas! Dar didesnis siaubas apėmė, kai neiškentusi patyčių, įvaikintoji su savo dukrele nusprendė nusižudyti. Ne, ne, ne! Neteisingai apkaltintas tikras vyras, kaip dažniausiai ir atsitinka, sėdo už grotų. Šešiolikai metų! O išėjęs į laisvę grįžo pas tą drakoną ir jau suaugusią dukrelę (ji, pasirodo, išgyveno), kaip du vandens lašai panašią į žmoną. Ir iškart įsimylėjo! Tik nelabai supratau, ką – savo ar to išgamos dukterį, o gal net ir persikūnijusią žmoną. Ir jie mylėjosi... Net man sudrėko... akys... Tas demonas uošvis, pasirodo, kankino ir ją. Kaip gi jo nenužudysi?.. Tikras vyras elgėsi kaip tikras vyras iki pat knygos pabaigos. Prisiėmė kaltę ir vėl sėdo už grotų. Slapčia net apsiverkiau... Kokia tikra ir nelaiminga meilė, koks pasiaukojimas! Koks siužetas, kokie netikėti jo vingiai! Visai kaip tuose 345-iuose meilės romanuose, kuriuos laikau savo namuose.
       Sumokėjau pinigus, nuplėšiau lipnią juostą, tušinuką įsidėjau į rankinuką, o knygelę įmečiau į šiukšlių dėželę. Aišku, gaila, tačiau ją jau perskaičiau, o ir šiaip mano butukas mažytis. Beje, mano vardas Malvina. Man 30 metų. Ieškau tikros meilės ir tikro vyro. Trokštu akimirkos, kuri virstų amžinybe. Visi nenormalūs – menininkai, poetai, rašytojai – prašome nesivarginti. Gali kreiptis tik tokie, kaip šios knygos autorius.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-03-25 nr. 790

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt