Pavyzdžiui, Ališanka

       „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim!“ Štai toks šūkis anais laikais puošdavo ne vienos mokyklos koridorius. Mokyklinukai žygiuodavo per karinio parengimo pamokas, dalyvaudavo žygio ir dainos konkursuose, o mokslo metų pabaigoje ruošdavosi į turistinius žygius.
       O kaipgi mylėti Tėvynę dabar? Pavyzdžiui, poetui. Patriotiniais žodžiais, kaip ir dera žodžio meistrui? Ne, nes šiais visų vertybių nuvertėjimo laikais žodis žvirbliu išlekia ir niekuo niekad nesugrįžta. Taip tam vargšui žvirbleliui ir reikia: pulsi – visas susikulsi... O gal poetui galima, pavyzdžiui, nemylėti Tėvynės? Ne, nes tokie laikai dar neatėjo, jie tik pakeliui... Tad ką daryti? Kaip parodyti savo meilę? Žygiais, vien tik žygiais! Taip dabar daugelis poetų ir elgiasi. Pavyzdžiui, Ališanka. Gauna pinigėlių iš kokio nors stiftung ar fondo, užsirašo į kokį nors seminarą ar konferenciją ir kyla žygiui garsinti lietuvių literatūros vardą užsieniuose tarp tokių pačių „kultūros turistų“ iš visokių Europos „centrų“ ir užkampių.
       Per tokias kultūrines, literatūrines ir turistines keliones ir parašyta ši knyga. Ką reiškia jos pavadinimas? 2 p. pateiktos kelios versijos. Pavyzdžiui, cituojamas Jonas Garlandietis: Exemplum yra kokio nors tikro asmens žodžiai ar darbai, verti būti pamėgdžiojami. Kitaip tariant, kalbama apie tikrą didžiavyrį, kurio pavyzdžiu reikėtų sekti.
       Ar Ališankos darbai ir žodžiai – didžiavyriški? Berniuko, septintaisiais gyvenimo metais gulėjusio su mergaite kaimynų sandėliuke; dešimtmečio, įklimpusio iki ausų kitapus išvietės; jaunuolio, prieš armiją pirkusio laikrodį komandirskije; poeto, išleidusio keturis rinkinius (šis penktasis); kultūros odisėjo, nelietuvose praleidžiandžio turbūt daugiau laiko nei Tėvynėje. Darbai (literatūrinis turizmas) – tikrai ne. Juk tokių keliautojų dabar tūkstančiai, jų maršrutai driekiasi per visą Europą, o koks nors perskaitytas pranešimas ar dalyvavimas konferencijoje dažniausiai įdomūs tik patiems „turistams“.
       O, pavyzdžiui, žodžiai? Manyčiau, taip! Nuogas, iš pirmo žvilgsnio banalias kelionių akimirkas ir vaikystės prisiminimų nuotrupas E. Ališanka šioje knygoje sugeba užmaskuoti margaspalve kultūros simbolių marška, aprengti jas puošniais viduramžių Europos rūbais arba kuklia senovine graikiška tunika. Kokią nors stebimą smulkmeną (pavyzdžiui, besikapstančias vištas, mylimosios nuotrauką piniginėj, juodaodę gatvės pardavėją etc.) autorius dažnai perteikia lyg pasaulinės reikšmės įvykį. Gražu, nes nesureikšminamas pats banalybių sureikšminimo procesas, jos vaizduojamos su sveiku humoru, pasitelkus švelnią saviironiją, kuri kartais padvelkia net gaiviu absurdu. Pavyzdžiui, eilėraštis „kaip visi“: nežinojau kaip gyventi / pabandau ir vienaip ir kitaip / kaip tam anekdote / nieko neišeina / apsidairiau / kad ir visi panašiai / tik vieniems gal gražiau neišeina.
       Taigi žodžiai kartais vertesni už žygius ir darbus. Rašyti poeziją kartais geriau negu, pavyzdžiui, keliauti. Skaityti – irgi. Skaityti neblogą šiuolaikinę poeziją. Pavyzdžiui, Ališanką.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-07-01 nr. 803

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt