|
<< Atgal
Dūra
Stumdyti dūrą būna linksma ir
gera, o ja būti yra nyku ir kvaila.
Kartą gyveno mergaitė... Kvailų gyvenančių
mergaičių gana daug, tad paprastumo dėlei jas pavadinsim vienu vardu Dūromis.
Šį vardą privalu rašyti iš didžiosios raidės, nes didžiąsias Jos mėgsta. Joms
patinka Meilė, Jausmai, Likimas, Žmogus, Laikas...
Dūros gyvena visur Vilniuje ir
Kalifornijoje, Druskininkuose ir Niujorke. Ir visos Jos kaip viena laukia Tavęs...
Tavęs... Irgi iš didžiosios raidės...
Kaip man reikia Tavęs! / Tavo rankų, / Tavo
lūpų / Prie mano kaktos / Vakarais be Tavęs / Aš pavargus / Ir rytais vis sunkiau
/ Jau keliuos.
O kai Jos Tavęs nesulaukia, kai akyse suspindi
ilgesys, Jos ima rašyti eiles.
Eilėraščiai man gimsta nejučia / Iš
skausmo ir kartėlio. / Ir dar tada, kai aš verkiu slapčia... / ... Ant balto
popierėlio...
Tai tiek apie Dūras. Apie seilėtus Jų
eilėraštukus, tinkančius tik idiotiškiems kaimo vestuvių tostams arba dar
idiotiškesniems sveikinimų koncertų linkėjimams.
Kur kas labiau sunerimau dėl visai kito dalyko.
Tiesiog ambivalencija. Kalbu apie ponus A.Lyvą ir R.Kundrotą bei jų leidyklą
Pasviręs pasaulis. Šie ponai, ilgus metus manantys priklausą undergroundui
ir rašą avangardą, vieną gražią dieną ėmė ir tapo oficialiais Lietuvos rašytojų
sąjungos nariais. Jų leidykla išleido tokius monstrus kaip Johną Cage ir Thomą
Bernhardą, o štai dabar ši 89-oji leidyklos knyga. Na tikrai galvoje nesutelpa...
O gal mano nerimas ir nepagrįstas. Gal jų pasaulis
iš tikro pasviręs ir kreivas. Gal jie tik žaidžia kažkokį nesuprantamą žaidimą,
kitais žodžiais tariant stumdo dūrą...
CASTOR&POLLUX
Šiaurės Atėnai. 2006-02-18 Nr.
785
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|