Bukas ir dar bukesnis

       Paskutiniame savo romane Bukowskis ir tipiškas, ir labai netipiškas. Siužeto prasme čia nerasi įprasto bukovskiško autobiografiškumo – rasi skaidrų ir lengvą stilių, šiek tiek nenormatyvinės leksikos (bet ne per daug), girtuoklysčių, šmaikštavimų, kaip ir dera, žirgų lenktynių – bet daugeliui šitie dalykai jau buvo žinomi iš kitų Ch.B. kūrinių. „Skaitale“ tai ne esmė, tik būdas papildyti, praplėsti, prailginti siužetą – visišką postmodernistinę fikciją.
       Romanas prasideda panašiai kaip William Hjortsberg „Falling Angel“, pagal kurį Alanas Parkeris pastatė filmą „Angelo širdis“ su M.Rourku ir R.de Niro.
       Detektyvui Nikui Bileinui Mirtis užsako surasti prancūzų rašytoją Seliną. Kažkodėl užstrigau su juo, – sako ponia Mirtis. Gavęs padorų honorarą, detektyvas ieško. Ieško ir įsivelia į aibes nuotykių bei absurdiškų situacijų. Seliną, žinoma, suranda. Tada Selinas perverbuoja N.Bileiną išsiaiškinti apie Mirtį, jos tikrą vardą. Galop, daug negalvodamas, detektyvas suveda Seliną su Mirtimi. Laimi stipresnis.
       Po to ši kvaziliteratūrinė šizofrenija ima suktis dar keisčiau. Atsiranda kosmitai, visokiausio plauko ir specialybių išprotėjėliai, pridurkai verslininkai ir raudonasis žvirblis... Daugiau nepasakosiu, nes manau, jog daugelis perskaitys šią lengvai ryjamą knygą, besiklausydami kokio Tomo Waitso.
       Šiame romane Bukowskis yra dar bukovskiškesnis, net peržengęs pats save. Paprastai jis nemėgdavo kurti fantasmagorijų – užtekdavo savo paties gyvenimo. O čia visiška fikcija, mistinė parodija. Ir nors bandė rašyti nerimtai, bet vis vien išliko savimi. Netikėti apmastymai apie gyvenimą, pasaulį, kapitalizmo civilizaciją. O kur dar poezijos perliukai: Buvo tylus vakaras. Tylus vakaras pragare. O žemė liepsnojo kaip supuvęs rastas, išgraužtas termitų.
       Didysis B antrąkart Lietuvoje. Jis laukia jūsų.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-01-28 Nr. 782

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt