BŪSENOS

       Tam tikruose literatūros sluoksniuose (gal ir ne tik juose?) ši knyga jau seniai buvo laukta. Laukta ji, tiesa, kiek kitokiu pavadinimu – „Planuoju žmogžudystę“, bet, matyt, planai žlugo, gal pasikeitė, o liko būsenos: „Kūrybiškumas dažniausiai paslėptas pyktyje, pyktyje, kuris paverčia mus nejautriais, tačiau gali pastūmėti veikti anksčiau išmoktais metodais: peiliais, šautuvais, nuodais, pasakojimo gudrybėmis, prozos formomis, eilių ritmu ir t.t.“ (p.5). Antrajame knygos viršelyje – autoriaus (su šypsena veide) sušaudymas (tokia būsena?). Panašu, kad iš medžiotojo dabar jis pats tapo medžiojamuoju. Nors gal, suplanavęs žmogžudystę, jis ją tykiai ramiai kažkur ir įvykdė, o dabar yra persekiojamas savo paties paranojos, išdavikiškų nervų, įsikaltų įkalčių, slaptų minčių – „kodėl mane nuolatos / kas nors seka?“ (p. 68–69). Nors niekada nežinai, kuo pavirs eilėraštis, kokiu būdu jis užgims, iš kokios būsenos atsiras ir kuo galų gale taps – žmogžudyste ar paties sušaudymu...

       „Poeto gyvenimas – šiokiadieniškai paprastas, pilkas, be aukštybių aureolės ir moralinių įsipareigojimų. Būti natūraliam, neapsimesti, nepertempti balso stygų, pasilikti kasdienybės rėmuose kartu su visais, rašyti visai paprastai ir kukliai...“ – šie V. Kubiliaus žodžiai visiškai tinka ir M. B.: „vėl sėdies užmoki ir važiuoji / vėl išlipi užmoki ir perki // tau suvynioja / tu įsidedi // vėl įlipi užmoki ir grįžti / vėl išlipi atsidarai ir užeini...“ (p. 70).

       Poetas juokiasi iš savęs nuogo ir vienišo, juokiasi iš savęs apie save patį jau girdėjusį, iš savęs savo eilėraščiais žmones kankinančio, iš „nevilties ir erzulio“ savo... Visa čia suplakama į krūvą – interjero detalės ir smurto scenos iš gatvės, socialinė kritika ir liūdnai graudi pasaka be galo, literatūrinio herojaus maištas „prieš“ ir bliuzas „po“, savęs apologija ir visiškas nužeminimas, pasakojimas „kurbuvaukąmačiau“ ir sąmonės srauto intonacijos – „Taip, gailėjaus, nes užmušiau. / Taip, gailėjaus, nes valgiau ir rašiau...“ (p. 44). Būsenos – pravėrus burną prieš sušaudymą ar jau po...

Savęs apologija

esu strėlė Sebastijono kraujyje
kaulinis pieštukas
išslydęs iš pirštų
nesuvaldomo rašymo berserko

esu save apsibrėžęs
nustatęs sau vietą ir laipsnį
galios jie
kol krisiu į nežinią

esu sidabrinis vamzdelis
įstatytas žodžiui į gerklę
su švilpesiu veržiasi oras
pro mano angas

esu iš portretų pranykęs
natiurmortuose smarkiai geriąs
nuo kuklumo nemirsiantis

esu
apie save jau girdėjęs

www.rasyk.lt

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt