Perrašai – nusirašai

       Mokykloje per literatūros pamokas man liepdavo rašyti. Ką gi beveiksi – jei reikia, tai reikia. Užrašydavau kokius penkis šimtus žodžių duota arba taip vadinama „laisva“ tema. Juos rašydamas, atvirai sakant, iš tikrųjų nusirašinėjau. Nusirašinėdavau nuo perskaitytų literatūros kritikų straipsnių, nuo pačių autorių kūrinių, nuo literatūros ar gamtos pažinimo vadovėlių, netgi nuo suolo draugo. O kadangi mano raštas dažnai būdavo neįskaitomas, tai mokytojas liepdavo ir perrašyti. Taip ir vargdavau.
       Lygiai taip pat turbūt vargo ir šios knygutės autorė. Visų pirma ji persirašė savo pavardę. Pavertė ją iš kažkur išknistu senu baltų moters vardu. Jei perrašinėti, tai perrašinėti viską!
       Po to ji čiupo du pusstorius sąsiuvinius, kuriuos buvo prirašiusi nuo vaikystės laikų iki šių dienų, kai sėdėdavo kokiame nors posėdyje, ir per pusantrų metų viską perrašė į šią 300 puslapių nedidelio formato knygutę. O kadangi daug kas buvo lyg ir atsitiktinai rašyta, tai autorė ne tik perrinko tekstus, bet turbūt ir stipriai juos taisė. Perrašė iš naujo. Neįsipareigodama ir neįpareigodama. Kokiam velniui, paklausite. Ogi štai kam:
       perrašau bandydama suprasti (45 psl.),
       pasiaiškinti (79 psl.),
       atsiminti, ką mąsčiau vakar (236 psl.).
       Ar pavyko? Žinoma, ne. Kadaise rašyti greičiausiai labai skirtingi tekstai buvo suniveliuoti, užtempti ant to paties japoniškos poetikos formos kurpalio, prikaišioti literatūrologijos terminų, filologinių žaismių bei tarmiškumų. Knygutė išėjo gana vientisa, bet ar verta taip alinančiai triūsti – save tiesiog naikinti, vis perrašinėti ir perrašinėti. Tariant kitais žodžiais, nevykusiai nusirašinėti nuo savęs pačios, tos, kuri buvo anksčiau.
       Knygutės pradžioje V.Daujotė suabejoja: perrašysiu, bet ar persirašysiu. O vėliau pati sau ir atsako:
       rašiau gryną širdies skaudėjimą,
       persirašiau tik neaiškius skiemenis.
       Logiškas finalas. Perrašai ir kartu persirašai, nurašai ir kartu nusirašai. Visomis šių žodžių prasmėmis.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-01-07 Nr. 779

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt