|
<< Atgal
Bandos jausmas
Žmogus, kaip ir daugybė kitokių gyvūnų,
mėgsta gyventi būryje ir bandoje. Tai iš prigimties silpna būtybė, kuri nepajėgtų
išlikti viena, todėl nuo pat gimimo ieško pagalbos tarp tokių pat silpnuolių. Kad
išgyventų, jis turi būtinai priklausyti kokiai nors jį saugančiai bandai šeimai,
valstybei ar bičiulių grupei. Šios būtybės nuolat buriasi pagal lyties, amžiaus,
gyvenamosios vietos, išsilavinimo, profesinės veiklos ar laisvalaikio praleidimo
požymius. Eina į tam tikrą mokyklos klasę, lanko būrelį ar klubą, stoja į partiją
ar profsąjungą, priklauso Anoniminių alkoholikų asociacijai ar 178-ajai namų
bendrijai. Žmogus gali būti net Gyvūnų globos draugijos narys, bet iš tikrųjų
globos reikia jam pačiam.
Ne išimtis ir plikosios beždžionės,
mėgstančios ar mokančios rašyti. Būtybės, vadinamos rašytojais, irgi socialios.
Netgi labai. Apsilankykite PėDėeR'e arba eiliniame Rašytojų sąjungos renginyje ir
iškart viską suprasite. Net dabartiniai jaunieji plunksnagraužiai, nuolat mėgstantys
oriai pabrėžti savo kraštutinį individualizmą, ir tie į Suokalbį užsuka ne
po vieną, o tiesiog tuntais.
Kodėl gi rašytojai tokie socialūs? (Kalbu pačia
bendriausia šio žodžio prasme.) Priežastis paprasta. Visi jie baisūs garbėtroškos.
Jei užsidarysi tarp keturių sienų ir rašysi sau, gal ir sukursi genialų
šedevrą, tačiau nei apie jį, nei apie autorių niekas nesužinos. Nebūsi žinomas
nebūsi ir pripažintas. O tai daugeliui rašančiųjų pats baisiausias dalykas. Beje,
jie dažnai pučia miglą, kad rašo tik apie jiems patiems rūpimus dalykus, kad jiems
nusispjauti į bet kokią kitų žmonių nuomonę. Šlykštus melas. Visi žinomesni
rašytojai maniakiškai seka atsiliepimus apie savo kūrybą žiniasklaidoje, strykčioja
iš džiaugsmo, kai jų vardas kur nors paminimas.
Deja, nieko naujo neatnešė ir praeitas
dešimtmetis, aprašomas šioje monografijoje. Atrodo, keitėsi ir valdžios, ir
socialinės institucijos, tačiau viskas liko lyg tuose posmuose: žolė ta pati,
medžiai tie patys, ir garbės troškimas tas pats. Literatūroje šmėžuoja beveik
tie patys veidai kaip ir 1985-aisiais. Kai kurie parašo paskutinę knygą, kai kurie
pirmąją. Įprasta rotacija, ir tiek. Savo akimis mačiau, kaip lengvai susikalba
jaunutis PK autorius ir senas pisdomo vilkas. Nes jie vieno kraujo. Pisdomo
struktūra apskritai labai inertiška. Niekingų būtybių, trokštančių pripažinimo,
banda iš paskutiniųjų laikosi savo status quo.
Parašyti tokią monografiją titaniškas darbas.
Autorei teko perversti visą 19902000 m. kultūrinę spaudą, TV archyvus ir
išrankioti daugiau ar mažiau žinomų rašytojų žodžius apie visuomenę, valstybę,
kūrėjo tikslus, pilietinę poziciją, kolektyvinę tapatybę, santykį su skaitytoju ir
pan. Daugybę kartų minimi P. Dirgėla, S. Geda, D. Kajokas, V. Kukulas, J. Kunčinas, R.
Lankauskas, Justinas Marcinkevičius, M. Martinaitis, S. Parulskis, K. Platelis. Po kartą
paminėti T. S. Butkus, L. S. Černiauskaitė, R. Kmita, V. V. Landsbergis, A. Spraunius,
T. Staniulis, A. Šimkus, D. Šimonis, A. Šlepikas. Nieko, ateis ir jų eilė.
Skaitydamas nekantriai laukiau knygos skyrių apie
vadinamuosius eskapistus alkoholinę bohemą, nuolatinius psichuškių klientus,
žaidžiančius dykinėtojus ir išvis nerašytojus. Sulaukiau vos kelių
puslapėlių. Deja, taip ir turi būti. Eskapistai gyvena tarp mūsų ir rašo, tačiau
nei literatūros kritikams, nei pačiam sociumui jie tiesiog neegzistuoja. Jie
nesocialūs, todėl jų nėra ir niekada nebus.
O bus taip, kaip ir buvo. Tik plunksnos skrebenimą
pakeis klaviatūros taukšėjimas, o į pisdomo duris barbensis nauji sociumo
išgamos, jau puikiai išmanantys šiuolaikinės rinkodaros ir knygodaros principus.
Autorės prognozės teisingos: po 2000 m. pastebimos naujos transformacijos, kai
pagreitį įgauna dalis ankstesniais metais tik užsimezgusių procesų, o pačiame savęs
interpretavimo akte sustiprėja sąmoninga ir kryptinga intencija konstruoti simboliškai
ir komerciškai sėkmingą viešąjį įvaizdį.
Sėkmingo įvaizdžio! Komercinės sėkmės! Geros
medžioklės, laisvieji literatūrinių džiunglių gyventojai!
CASTOR&POLLUX
Šiaurės Atėnai. 2006-03-18 nr.
789
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|