|
<< Atgal
Kaimietis sapnų kryžkelėje
Liudyti savo sapnus yra teisingas poeto kelias.
Prisiminus vieną romantiką: Kūryba, rašymas eilių tai atskleidimas vien sapnų.
Labai daug poezijos yra sukurta naudojantis sapnų pasaulio miražais. Tai senas kaip
pasaulis būdas, gal net seniausias
Bet kad ir kokia būtų sapnų tikrovės įvairovė,
susiduriame su konkrečia regimybe, su tam tikro poeto sapnais. Kurie, kas blogiausia,
dažniausiai yra labiau asmeniški nei kolektyviniai ir todėl kiaurai parodo kūrėjo
potencialą.
Jono Kalinausko sapnai man visiškai neįdomūs.
Sveiko mužikėlio deformuoti jaunystės prisiminimai. Jokio darbo psichoanalitikui, jokio
libido, jokių kompleksų. Įdomi tik pačių eilėraščių forma, kalbos pulsacija.
Paprastai, darant iš sapnų eilėraštį, atsiranda ta anapusinė įtampa, sukertanti dvi
sapno ir sąmonės energijas. Tada mintis užsirašo netaisyklingai, kartais mutuoja pati
kalba, bet oniriniai eilėraščiai tuo ir žavūs, kad juose reikia gaudyti mintį, o ne
žodžius. Paskui jau galima gromuliuoti vaizdinius, dažnai siurrealistinius, gan
absurdiškus. Bet tik tas, kuris aprašinėja savo sapnus, yra poetas. Aprašinėja
nuoširdžiai, nebijodamas nesąmonių meniškame sapno tobulume.
Jono Kalinausko sapnų klodas agrariškai
siurrealistinis, kaip ir daugelio vyresnės kartos poetų. Jis toks pat agrarinis
siurrealistas kaip ir Geda. Kalba transformuoja absurdą į metaforą, o kiekviename sapno
elemente prisikaupia baisios, mįslingos prasmės, suprantamos bent jau pačiam autoriui.
Regimybių akimirkos, greiti plyštelėjimai, kartais ilgesni, o kartais trumpesni
panirimai į sapnų iškraipytus praeities prisiminimus. Taip kūrėjas ištraukia iš
savo onirinės erdvės tas nuolaužas, keistus fragmentus ir savavališkai sudėlioja juos
į ornamentą sustato, sukonstruoja eilėraščio rėmus ir pasėja realią nebūtį,
nes sapnai išreiškia tik nebūties neviltį. Ir viskas.
vieni niekai / gal šukė / atspindinti būsimą
žiemą / sapnų išsimislinimas / neišsirgta liga / vėjas / surankioja raibas
plunksneles / sausžolių kumštyje
CASTOR&POLLUX
Šiaurės Atėnai. 2006-02-11 Nr.
784
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|