TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
       Atrofuota romantika

       Vargas tam menininkui, kuris užsisėdi valdininko kėdėje. Vargas mums visiems, nes dabar rašo parlamentarai ir kariai, ministrai ir prostitutės, bankininkai ir banditai.
       Žinoma, labiausiai nerimauju dėl tokios „platoniškos“ mūsų valstybės. Kada gi nusileisime ant žemės?
       M. Karčiauskas jau seniai nebėra tas Mykolas Karčiauskas, kuris parašė „Žvirgždės poemą“. Naujausia M. K. knyga sudaryta iš trumpų frazių, paverstų eilėraščiais. Vaikystės prisiminimų ir gamtos vaizdelių fragmentai, užrašyti etnografine kalba. Tarkime, eilėraštis „Ančia“: muravo pradalgėly / ukavai žaliam / kaiksta senmergėlė / protelį susiėmusi. Kas dar? Tėviškė ir Lietuva. Istorinė tautos Tėvynė. Tik autorius nešaukia tautos, jis šaukiasi tėviškės: kol tėviškės šaukiuos / aklam tarmėj šviesu / žydėjimais šnekuos / nebūdamas esu. Valio!
       Dar pasitaiko ir tokių užslėptų pusiau kultūrinių parafrazių. Tarkime, eilėraštis „Birštone“: Dievų miške / medžius iškirto / tarytum skaudančius / žodžius / iš mirusiųjų knygų. Šis sakinys sustiprėja ir daro dvigubą įspūdį, jei žinai, kad B. Sruoga „Dievų mišką“ parašė Birštone. O jei nežinai. Kas tada lieka?
       Lieka tik nuotrupos, nuolaužos, blyksniai, atgarsiai, pusiau haiku. Viskas pusiau… Pretenzinga, atrofuota romantika...

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-01-21 Nr. 781

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt