|
<< Atgal
Atsargiai! Socializacija!
Visi mes galėtume (o kai kurie iš mūsų net
norėtų) užsidaryti akliname hermetiškos savistabos kiaute. Kontempliuotume pasaulį
stebėdami, kaip keičiasi metų laikai ir mūsų troškimai, kaip vysta medžių lapai ir
mūsų pačių oda, kaip pamažėl gęsta saulė ir kartu mūsų viltys. Tada gal
galėtume parašyti nuostabią natūrfilosofinę apysaką apie, pvz., šunis, kurie,
leidžiantis saulei, nuolat bėginėja kažkur šalia.
Tačiau mes, kaip ir jie (šunys) esame prijaukinti
socialiniai gyvūnai. Socialinė aplinka veikia mūsų pojūčius, mąstyseną ir
sąmonę. Esam prisiskaitę protingų knygučių, prisiklausę protingų minčių,
prisiregėję protingų poelgių.
Anot vieno žmogaus, mes, žmonės, esam vertintojai.
O vertiname paprastai: pagal sveiko proto, nuovokos, logikos, o dažniausiai pagal
naudos kriterijus. Tas, kas duoda naudą gėris, kas jos neduoda blogis. Mes
buvome išmokyti skirti gėrį nuo blogio.
Pvz., žinau, kad šunmazgis tai vienas iš
blogiausių mazgų, kuriuo kabliukas tvirtinamas prie valo. Dar žinau, kad, pvz.,
rašytojas V.Martinkus tai vienas iš geriausių Lietuvos kultūros atstovų
užsienyje, kuriuo Lietuvos literatūra įsitvirtina Vakarų šalyse. Ordino Už
nuopelnus Lietuvai Karininko kryžiaus kavalierius, Pasaulinės lituanistų bendrijos,
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys etc.
Ir štai dabar jis bando rašyti apie šunis. Bando,
bando, tačiau prasideda štai tokie tekstai: Prasidėjo jie sąlygiškai: Jei TSRS
karinės jėgos brutalia prievarta nutrauktų teisėtai išrinktos..., baigėsi
įsipareigojimu: Okupacinės valdžios įsteigtą rašytojų sąjungą ar draugiją
laikysim organizacija, išdavusia lietuvių tautą.
Jei ne tie šuniukai, skaitytume įprastą
asmeniniais įspūdžiais paremtą Sąjūdžio laikų dokumentinę kroniką. Tačiau jie
yra. Tad, mano manymu, juos (šunis) ir socialines autoriaus esė reiktų uždaryti į
atskiras būdas.
Aišku, gerbiu V. Martinkų už pagarbą L.
Wittgensteinui, M. Heideggeriui etc. Bet gerbčiau jį dar labiau, jei šioje knygoje
nebūtų šunpalaikiško praeito dešimtmečio Lietuvos politinio bei socialinio gyvenimo
vaizdavimo. Jei būtų daugiau egzistencijos, o ne visiems įgrisusios socializacijos. Jos
mūsų gyvenime ir taip per daug.
CASTOR&POLLUX
Šiaurės Atėnai. 2006-01-14 Nr.
780
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|