Švelnios tiranozaurų šypsenos

       Du Vakaruose gyvenantys rusai profesionaliai atliko žurnaliūginį tyrimą apie vieną iš dabartinių Ukrainos politinių lyderių – Juliją Timošenko. Tyrimo medžiagą sudėjo į knygą, kuri labiau primena ne laikraštinių straipsnių rinkinį, o kriminalinį-politinį trilerį. Pasistengė vyrukai. Skubėkite pirkti, visi gatvių ir užstalių politikieriai, kol „oranžinė princesė“ dar nenubluko ir vis dar mirguliuoja televizorių ekranuose.
       O aš paseksiu trumpą pasakėlę. Paprasta, jauna ir nekalta 17 metelių mergelė ištekėjo už partinio bonzos sūnaitėlio. 1988 meteliais su uošvelio pagalba atidarė pirmą videosalonėlį. Ėmė sukti pornūchėlę, pabiro pinigėliai. Susirado įtakingų bičiulėlių, slapčia pumpavo dujeles, vežė benzinėlį. Užsidirbo pirmą milijonėlį. 1997 meteliais jau valdė 25 procentėlius visos Ukrainos ekonomikėlės. Užkalė turtelio 6 milijardėlius svarų sterlingėlių. Kad nesėstų į cypelę, „nusipirko“ deputatės mandatėlį. Vienus kolegas politikėlius mylėjo, kitus išdavinėjo, o trečius – anapusybėn lydėjo. Ir tapo princesėle. Ir aš ten nebuvau, alaus midaus negėriau, ir nieks per barzdą nevarvėjo...
       Jei rimtai. Kyšininkė (pasak Šveicarijos prokuratūros, premjeras Lazarenka iš jos gavo 72 mln. dolerių), kontrabandininkė (1995 m. per sieną vežė 26 tūkst. dolerių ir 3 mln. karbovancų), pinigų plovėja (2001 m. apkaltinta neteisėtai pervedusi į užsienio bankų sąskaitas 1 mlrd. 100 tūkst. dolerių), nusikaltėlė (du kartus sėdėjo kalėjime) tapo didžiulės šalies premjere. Kaip sako poetas R. Kmita: rapadoksas. Aš dar pridurčiau: rapadoksali pati valstybinio kapitalizmo idėja. Sistema, kurioje tave ir demokratijos iliuzijomis praplautą tavo protą valdo paskutiniai niekšai ir išgamos. Plėšrūs grobuonys. Tiranozaurai.
       Taip buvo ir yra visur: Ukrainoje ir Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje. Knygoje įžvalgiai sakoma: Jei Amerikos prezidentai iš suglamžytų žalių kupiūrų mokėtų kalbėti, tai apie žmogiškąją posovietinio oligarcho esmę niekas negalėtų papasakoti taip sąžiningai, kaip šie dėdulės ant amerikietiškų piniginių ženklų. Visiškai teisingai. Nes jie buvo irgi tokie pat oligarchai. Todėl sprukite kiek kojos neša, kai išvysite švelnias tokių tiranozaurų šypsenas televizorių ekranuose ir išgirsite meilius jų žodžius. Jie suės jus – nė mirktelt nespėsite. Tokia jau jų prigimtis.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-06-10 nr. 800

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt