Dar vienas pagiriamasis žodis kvailybei

       Jei nenorite būti kvailiais kaip visi aplinkui (tik nesiraukykit – lietuviai, pasirodo, ne patys kvailiausi žmonės) tai paskaitytkite tik postskriptumą, kur sužinosite, kokioje valstybėje gyvena daugiausia kvailių, nes, manau, neabejotina tiesa, jog vaistus atradinėja tie, kuriems jų labiausiai reikia.
       Jei norite tapti kvailiais – štai jums vadovėlis po prancūziško imbeciliškumo džiungles. Nuostabiai protinga knyga apie kvailybę ir ne tik apie ją. Jaučiasi, kad Erazmas iš Roterdamo pasėjo gerą sėklą Europoje, tik, gaila, ne toje Europos dalyje, kur daugiausia kvailių. Bet ką padarysi. Kvailybė kartais ne tik atskirų individų problema, bet ir ištisų nacijų reikalas.
       Prancūzų rašytojas pakankamai kvaila pavarde Martin Page pabandė sukurti personažą, kuris apsisprendžia tapti kvailiu, bet visa ši istorija, tiesą sakant, tik šiuolaikiška graudžiai juokinga pasaka apie Jonelį kvailelį. Page parašė romaną, pilną absurdiškų nusikalbėjimų ir nesusipratimų, net pabaigoj nesurimtėjo, nugrybavo į lankas, užlūžo persifantazavęs.
       Turbūt visą knygos esmę geriausiai atspindėtų trumpas dialogas:
       – Mano gyvenimą pagerintų tapimas kvailiu.
       – Tai kvaila.
       Iš tikrųjų personažas Antuanas (skaitydamas vis pavadindavau Antanu) bando išsigelbėti nuo nepakeliamos vidinės nevilties. Moksliškiau sakant – depresijos. Tačiau. Kad ir kaip bebūtų keista, teoriškai knygoje tapimas kvailiu labai itikinamai postuluojamas ir gan įtaigiai pagrindžiamas, tačiau realiai nieko nepavyksta. Nepavyksta tapti alkoholiku, nusižudyti, pašalinti dalį smegenų, bet pavyksta atsisakyti draugų ir nereikalingų daiktų. Tai apskritai nesunku! Visai neblogai jam padeda antidepresantas Heurazakas ir praturtėjimas, tapus klerku. O dar labiau padeda (jau tapus turtuoliu) niekšiškumas. Nes. Būti niekšu – tai protingumo chemoterapija.
       Galop kvailumo viršūnė pasiekiama idiotiškai praradus visus turtus. Kvaila.
       Ir ką? Kaip visada kvaila knyga turi kvailą pabaigą arba jos apskritai nėra. O kaip baisiai kvailoj pasakoj viskas baigiasi? Teisingai! Jūs atspėjote. Viskas baigiasi nenormaliai laimingai. Prisipažinsiu, geriau už Begbederį. Bet Begbederis tik didelis merde. Tad koks tada Page?
       P.S.
       Pagaliau radau be galo mielą širdžiai ir gggalvaiii naujieną. Jau baigęs skaityti prancūzo knygą ir atsivertęs „Lietrytį“. Nedidukass tekstas pavadinimu „Išgydys kvailumą?“. Dabar labai, labai svarbi ir sodri citata. Dėmesio!
       Tie, kurie jaučiasi kvaili, linkę pamiršti svarbius dalykus arba skundžiasi dėmesio stoka, greitai galės nusipirkti vaistų nuo kvailumo. Vokietijos mokslininkai nesenai išbandė piliulę, kurią šalies žiniasklaida jau pakrikštijo vaistais nuo kvailumo. Tiesa, piliulė kol kas išbandyta tik su pelėmis ir vaisinėmis muselėmis. Vis dėlto mokslininkai įsitikinę, jog bandymai su gyvūnais teikia daug vilčių, kad vaistai nuo kvailumo galės padėti ir žmonėms. Tyrimams vadovavo Berlyno Maxo Plancko molekulinės genetikos instituto direktorius Hansas Hileris Ropersas. Pasak jo, tabletė sumažina tam tikrose smegenų ląstelėse atsiradusį hiperaktyvumą ir padeda stabilizuoti trumpalaikę atmintį bei padidintį dėmesingumą. H.H. Ropersas į savo išradimą žiūri rimtai ir kaskart susierzina dėl pašaipių žiniasklaidos pranešimų, kad jo kūrinys yra pirmoji pasaulyje piliulė nuo kvailumo.
       Taigi, gerbiamieji, laukim. Viagra irgi kažkada buvo tik fantastinė svajonė.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-08-12 nr. 808

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt