TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
       Pižoniška lektūra

       Pukytė, Pukytė, Pukytė? Hm! Ar tik ne ta Pukytė, kuri kitados internete intriguojamai įrodinėjo, kad „Šiaurės Atėnai“ yra „kosmonautų“ laikraštis: tikrai visada jame aptikdavau kažkokių arba ateiviams, arba pačių ateivių parašytų tekstų. Aha. Tai ji. Labai gerai. Dabar, šiek tiek pavėlavęs, relaksuodamas po plėšikiškų darbų, pats skaitinėju jos tekstus apie Londoną, skirtus ateiviams iš Litchujienijos planetos.
       Kaip būtų galima pavadinti šiuolaikinių lietuvių emigrantų rašliavas, sukurtas pabuvus už kordono? Dienoraščiais, brūkštelėjimais paraštėse, apybraižomis, išpažintimis, keliais ir klystkeliais, pastebėjimais, nutylėjimais ir t. t. Ar tai literatūra? Nesvarbu. „Kito“ problema ir gyvenime, ir filosofijoje išties labai sudėtinga ir skaudi. Kartais skaitydamas tokią lektūrą susipažįsti tik su autoriumi, o ne su tuo, kas parašyta, nes, vos užvertęs knygą, jau nieko nebeprisimeni. Knyga net nespėja sunervinti, nes greitai ją perskaitai, o atmintis turi tokią keistą savybę, kad nuo jos lyg nuo žąsies vanduo nuslenka tai, kas nedaro jokio įspūdžio. Kažkas pasakė, kad net blogiausioje knygoje galima rasti naudingų dalyjų. Gal ir galima, bet aš nesugebu.
       Mūsų naujoji autorė labai šiuolaikiška, taip sakant, naujoviška mergina, bent jau norėtų tokia būti. Priekiniame viršelyje ji nufotografuota su gyvatės odos švarku, kelnėmis, ant tų kelnių – šortai (vau, modernu!), su akiniais nuo saulės, rankine, batais. Ji sportiškos išvaizdos, laisva, lanksti, nerūpestinga, prieinama, net begėdiška. Jei atsiversite užpakalinį viršelį – rašytoja nupiešta Ievos kostiumu, gaila, kad nenufotografuota...
       Tik kad nesiderina aprangos kainos ir kokybės lygis. Jei jau perki batus už 135 £, nenešiok pigių akinių iš „Maximos“. Nestilinga. Neburžujiška. Pakazucha, – dar pasakyčiau jai, tai apsišlifavusiai pižonei, vaidinančiai ir jaunesnę, ir gražesnę, ir protingesnę. Iš tikrųjų ji dar iš tų, kurie buvo roždionnyje v CCCP. Iš buvusiųjų spaliukų ir pionierių, gal ir VLKJS narių. Anokia ji ir mergina. Keturiasdešimtmetė, nerandanti sau vietos, besipuikuojanti intelektualiomis pastraipomis, sustingusiomis 9-ajame dešimtmetyje. Pats laikas melstis ir tarnauti vyrui...
       Ar tikrai ji aprašė Londoną? Kas gi tas Londonas? Miestas vaiduoklis – rūkuose skendinčių žibintų, prostitučių, girtuoklių, potencialių teroristų, maniakų ir visur šlitinėjančių emigrantų liūnas? Pragaras ar rojus? Nesusidariau jokio įspūdžio, jokios vizijos. Kasdienybės dienoraštis. Ateivės pastebėjimai, kas jai tenai pasirodė keista. Apskritai toks požiūris visuotinai įprastas ir normalus. Mąstymas, paremtas “tautietiškais“ įpročiais ir pripratimais. Ledkalnio viršūnė. Kažkokia merdėjančio lietuviško pseudomenininko psichikos išraiška, prasiveržianti visiems bendru simboliniu žodynu, jau senokai nebevartojamu. Tad ne visai šiuolaikiška.
       Pavargau nuo tų netikrų žurnalistinių TV pasaulių, imituojančių realybę. Iš emigrantų visada laukiau kitokio įkvėpimo, kitokio talento pagimdytų kūrinių. Bet ar tikrai ilgiuosi geros lietuviškos literatūros? Nė trupučio! Nes nesitikiu sulaukti. Baigiu išsivaduoti iš kultūrinio nevisavertiškumo komplekso. Bet kuri knyga, išversta į lietuvių kalbą, man tampa lietuvių literatūros dalimi. Ir tai mane tenkina.
       Tiesą sakant, nejaučiu jokios emigracijos iš Lietuvos. Iš tikrųjų jos ir nėra. Nes visada atviras kelias atgal. Kad atsirastų gera literatūra, kelio atgal turėtų nelikti. Tokia bendrinė ne tik kūrybos, bet ir gyvenimo maksima. Nes gyvenimas tremtyje, kaip rašė Cz. Miłoszas, jau nėra panašus į persodinimą – kraustymąsi iš vienos šalies į kitą. Pramonės centrai vilioja žmones iš jų ramių, tačiau nuskurdusių kaimo provincijų, nauji miestai dygsta ten, kur dar neseniai ganėsi galvijų bandos. Susvetimėjimas tampa pernelyg daugelio būčių lemtimi, kad taptų tik vienos, ypatingos jų kategorijos liga. Todėl emigrantui, kai jis ima apie tai mąstyti, tampa sunku savęs gailėtis.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-08-05 nr. 807

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt