|
<< Atgal
Rašyk!
rašyk! pirmoji Lietuvoje internetinės
kūrybos knyga. Iš per 30 000 poezijos ir prozos darbų į knygą pateko 73 autorių, 103
kūriniai. Rinkinį sudaryti padėjo rašytojai Aidas Marčėnas ir Alvydas Šlepikas.
Marga svetainės autorių kūryba knygoje padalinta
į dvi dalis Poezija ir Proza. Čia rado sau vietą skirtingų stilių
poezija nuo klasikinio rimo iki modernios formos darbų, nuo poetinių miniatiūrų iki
didelės apimties eilėraščių, primenančių eiliuotas sakmes. Prozos skyriuje taip pat
pristatyti labai įvairūs darbai nuo pasakų iki fantastikos žanro.
Pradžioje gimė žodis. Po to raštas. Kiek
vėliau www.rasyk.lt. Štai prieš kelis tūkstantmečius savo mintis ar idėjas
norintis užrašyti žmogus griebdavo akmeninę lentelę ir plaktuką, šimtmečius
nepamainomi rašytojo draugai buvo popierius ir pieštukas, o šiandien prieš akis
atsiveria neaprėpiamos interneto platybės... Dabar tai nieko nebestebina. Internetu
susipažįstame ir išsiskiriame. Čia skaitome knygas, bendraujame su pasauliu, domimės
moksliniais ar kultūriniais laimėjimais. Internetu mylimės, svajojame ir sapnuojame.
Jis leido mums pasikeisti vardus, susikurti kitas asmenybes, pasislėpti už svetimiems
nieko nesakančių raidžių ar skaičių pynių.
Antologijoje <...> sudėti geriausi 20012004
metais literatūrinėje interneto svetainėje www.rasyk.lt publikuoti darbai. Pusė knygos
skirta poezijai, antroji pusė prozai. Poezija, reikia pripažinti, kone galva lenkia
prozą. Ir tai visai ne dėl to, kad kaip kažkada vienas iš mūsų literatūros
žilagalvių klasikų yra pasakęs esą lietuviai lyrikų tauta. Galbūt tiesiog
stipriam prozos kūriniui reikia šiek tiek daugiau negu gerai poezijai trumpučio
potėpio juoda teptuko galvute per sniegą. Galbūt įvairūs prozos žanrai kartais
tiesiog pareikalauja daugiau kruopštumo, atidos, konkretesnės idėjos, atidirbtos
rankos, o galbūt neslėpkime tiesiog gyvenimo patyrimo.
Kita vertus, ne mums analizuoti ir vertinti. Tą
vėliau galės daryti literatūrologai, kritikai, universitetų dėstytojai ir
doktorantės. Teisti paprastai visuomet lengviau nei teisinti. Nes pastarasis žodis yra
tiesiog ilgesnis dviem raidėmis. Ir trūkumus visuomet lengviau įvardinti nei
privalumus. Dar lengviau teisti žinant, jog didelė dalis šios antologijos autorių
nežinomi ir daug kam ligi šiol negirdėti. Galbūt tarp jų yra ir tikrų menininkų?
Galbūt. Niekada negali žmogus visko žinoti ligi šiol internetiniai rašytojai
daugiau reiškėsi tik bendraminčių rate, tad belieka luktelėti. O kol kas ši
antologija yra tiesiog šansas sužinoti, kas gi yra tie paslaptingi žmonės, kurių
dažnas savo dieną pradeda, o kartais ir užmiega ties mirguliuojančiu monitoriumi.
Ne veltui pavartojau sąvoką bendraminčiai
tai jau yra savotiška karta ar netgi bendruomenė. Savo laiko metraštininkų,
raštininkų, rašeivų, rašytojų, rašykų kaip dažnas mėgsta save vadinti.
Svetainės duomenimis, Lietuvoje rašykų jau yra daugiau kaip penki tūkstančiai.
Jokiu būdu tai nėra pavienės kažkur tarp kalnų ir klonių klaidžiojančios sielos, o
žmonės su savo bendravimo kultūra, šventėmis, Paraščių skaitymais,
draugiškais susiėjimais ir kūrybiniais mūšiais. Tad žinoti, kad kažkur, visai
netoliese, atrodytų, tokiame atokiame Europos kampelyje, yra tiek žmonių, kurie ne tik
skaito, bet netgi ir rašo lietuviškai, yra tikrai džiugu. Šiais laikais, kai knygos
tampa tik dulkes renkančiomis interjero detalėmis, žmogus, kuris vis dar neprarado
džiaugsmo pažinti naujo, nesibijo kritikuoti ir vertinti, pamažu tampa retenybe.
Kiek šios mielos rašykų dirbtuvės sukurs
idėjų ir kaip jos pasklis, anksčiau ar vėliau vis tiek išaiškės. Jei man jau lemta
pridėti savo ranką prie pirmosios tokio pobūdžio antologijos Lietuvoje, norėčiau
viltis, kad ši knyga bent kiek sudrums kol kas palyginti ramius lietuviškos literatūros
vandenis. Norėtųsi pranašauti, kad su šia antologija į lietuvių literatūrą
įžengia stipri karta, galinti, norinti ir turinti ką pasakyti. Žinoma, gerais norais
pragaras grįstas. Bet juk drumstame vandenyje ir žuvys greičiau veisiasi.
Genijai per dieną negimsta. O ir įvertinimo dažnai
tenka laukti dešimtmečius, kartais net ir šimtmečius. Nebursiu iš kavos
tirščių, kiek rašykų papuls į vadovėlius, išgarsės ar padarys
stulbinančią karjerą užsienyje. Džiugu tik, kad šiandien jau galime pasakyti, kad
literatūros ir interneto pasauliai persipynė. Taip, po truputį randasi kažkas naujo ir
įdomaus, mūsų kultūra, nors ir iš lėto, bet žengia į priekį.
Be jokios abejonės, internetas ilgainiui tampa vis
stipresniu informacijos kanalu, bendravimo priemone ar netgi kūrybiniu juodraščiu,
tačiau rašytojo vardas vertas būti įprasmintas knygoje. Nuoširdžiai džiaugiuosi
tais, kuriems ši antologija yra pirmas toksai įprasminimas.
Tomas Staniulis
Bernardinai.lt
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|