TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
       Rašyk!

       „rašyk!“ – pirmoji Lietuvoje internetinės kūrybos knyga. Iš per 30 000 poezijos ir prozos darbų į knygą pateko 73 autorių, 103 kūriniai. Rinkinį sudaryti padėjo rašytojai Aidas Marčėnas ir Alvydas Šlepikas.
       Marga svetainės autorių kūryba knygoje padalinta į dvi dalis – „Poezija“ ir „Proza“. Čia rado sau vietą skirtingų stilių poezija nuo klasikinio rimo iki modernios formos darbų, nuo poetinių miniatiūrų iki didelės apimties eilėraščių, primenančių eiliuotas sakmes. Prozos skyriuje taip pat pristatyti labai įvairūs darbai – nuo pasakų iki fantastikos žanro.
       Pradžioje gimė žodis. Po to raštas. Kiek vėliau – www.rasyk.lt. Štai prieš kelis tūkstantmečius savo mintis ar idėjas norintis užrašyti žmogus griebdavo akmeninę lentelę ir plaktuką, šimtmečius nepamainomi rašytojo draugai buvo popierius ir pieštukas, o šiandien – prieš akis atsiveria neaprėpiamos interneto platybės... Dabar tai nieko nebestebina. Internetu susipažįstame ir išsiskiriame. Čia skaitome knygas, bendraujame su pasauliu, domimės moksliniais ar kultūriniais laimėjimais. Internetu mylimės, svajojame ir sapnuojame. Jis leido mums pasikeisti vardus, susikurti kitas asmenybes, pasislėpti už svetimiems nieko nesakančių raidžių ar skaičių pynių.
       Antologijoje <...> sudėti geriausi 2001–2004 metais literatūrinėje interneto svetainėje www.rasyk.lt publikuoti darbai. Pusė knygos skirta poezijai, antroji pusė – prozai. Poezija, reikia pripažinti, kone galva lenkia prozą. Ir tai visai ne dėl to, kad kaip kažkada vienas iš mūsų literatūros žilagalvių klasikų yra pasakęs esą „lietuviai – lyrikų tauta“. Galbūt tiesiog stipriam prozos kūriniui reikia šiek tiek daugiau negu gerai poezijai – trumpučio potėpio juoda teptuko galvute per sniegą. Galbūt įvairūs prozos žanrai kartais tiesiog pareikalauja daugiau kruopštumo, atidos, konkretesnės idėjos, atidirbtos rankos, o galbūt – neslėpkime – tiesiog gyvenimo patyrimo.
       Kita vertus, ne mums analizuoti ir vertinti. Tą vėliau galės daryti literatūrologai, kritikai, universitetų dėstytojai ir doktorantės. Teisti paprastai visuomet lengviau nei teisinti. Nes pastarasis žodis yra tiesiog ilgesnis dviem raidėmis. Ir trūkumus visuomet lengviau įvardinti nei privalumus. Dar lengviau teisti žinant, jog didelė dalis šios antologijos autorių – nežinomi ir daug kam ligi šiol negirdėti. Galbūt tarp jų yra ir tikrų menininkų? Galbūt. Niekada negali žmogus visko žinoti – ligi šiol internetiniai rašytojai daugiau reiškėsi tik bendraminčių rate, tad belieka luktelėti. O kol kas ši antologija yra tiesiog šansas sužinoti, kas gi yra tie paslaptingi žmonės, kurių dažnas savo dieną pradeda, o kartais ir užmiega ties mirguliuojančiu monitoriumi.
       Ne veltui pavartojau sąvoką „bendraminčiai“ – tai jau yra savotiška karta ar netgi bendruomenė. Savo laiko metraštininkų, raštininkų, rašeivų, rašytojų, „rašykų“ – kaip dažnas mėgsta save vadinti. Svetainės duomenimis, Lietuvoje „rašykų“ jau yra daugiau kaip penki tūkstančiai. Jokiu būdu tai nėra pavienės kažkur tarp kalnų ir klonių klaidžiojančios sielos, o žmonės su savo bendravimo kultūra, šventėmis, „Paraščių“ skaitymais, draugiškais susiėjimais ir „kūrybiniais mūšiais“. Tad žinoti, kad kažkur, visai netoliese, atrodytų, tokiame atokiame Europos kampelyje, yra tiek žmonių, kurie ne tik skaito, bet netgi ir rašo lietuviškai, yra tikrai džiugu. Šiais laikais, kai knygos tampa tik dulkes renkančiomis interjero detalėmis, žmogus, kuris vis dar neprarado džiaugsmo pažinti naujo, nesibijo kritikuoti ir vertinti, pamažu tampa retenybe.
       Kiek šios mielos „rašykų“ dirbtuvės sukurs idėjų ir kaip jos pasklis, anksčiau ar vėliau vis tiek išaiškės. Jei man jau lemta pridėti savo ranką prie pirmosios tokio pobūdžio antologijos Lietuvoje, norėčiau viltis, kad ši knyga bent kiek sudrums kol kas palyginti ramius lietuviškos literatūros vandenis. Norėtųsi pranašauti, kad su šia antologija į lietuvių literatūrą įžengia stipri karta, galinti, norinti ir turinti ką pasakyti. Žinoma, gerais norais pragaras grįstas. Bet juk drumstame vandenyje ir žuvys greičiau veisiasi.
       Genijai per dieną negimsta. O ir įvertinimo dažnai tenka laukti dešimtmečius, kartais – net ir šimtmečius. Nebursiu iš kavos tirščių, kiek „rašykų“ papuls į vadovėlius, išgarsės ar padarys stulbinančią karjerą užsienyje. Džiugu tik, kad šiandien jau galime pasakyti, kad literatūros ir interneto pasauliai persipynė. Taip, po truputį randasi kažkas naujo ir įdomaus, mūsų kultūra, nors ir iš lėto, bet žengia į priekį.
       Be jokios abejonės, internetas ilgainiui tampa vis stipresniu informacijos kanalu, bendravimo priemone ar netgi kūrybiniu juodraščiu, tačiau rašytojo vardas vertas būti įprasmintas knygoje. Nuoširdžiai džiaugiuosi tais, kuriems ši antologija yra pirmas toksai įprasminimas.

       Tomas Staniulis

       Bernardinai.lt

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt