Siužetai smegenyse

       Skaitydamas šias noveles, vis atsiversdavau viršelį ir pasitikrindavau autoriaus pavardę. Akurat – Šlepikas, o ne koks „deimančiukų ieškotojas“ Vaižgantas ar „pašautų katyčių dainius“ Biliūnas. A.Šlepikas – ganėtinai jaunas vaikis, visą sąmoningą gyvenimą greičiausiai praleidęs mieste – prabyla apie savo kaimietišką vaikystę.
       Jei senesni lietuvių novelistai liejo ašaras dėl išdraskytų bei „numelioruotų“ vienkiemių, tai šių devynių novelių autorius kuria rekviem nykstančiam vėlyvojo sovietmečio ir „landsberginio“ laikmečio Lietuvos miesteliui.
       Koks tas miestelis? Ištuštėjęs, apgriuvęs, nykus, su vis dar lankoma bažnytėle ir jau nebelankomu kultūrnamiu, su keliais kvanktelėjusiais senukais ir prasigėrusiu jaunimu. Čia žmonės retai pakelia galvas aukštyn, dažniau vis knisasi sau po kojom kaip paršai. Čia gyvena tie, kurie dirba, kurie pavargę, kurie knygos gal dešimt metų nėra atsivertę. Ir juos visus naiviomis infantiliškomis akimis stebi mažasis autorius. Dažnai iš tikrųjų mažas berniukas, kuris kartais apsimeta senuku arba jaunuoliu.
       Atrodo, jog šiame Dievo užmirštame užkampyje nėra ką stebėti ir dėl ko stebėtis. Tačiau rekviem nebūtų rekviem. Jei reikia odės – autorius ją sukurs! Ir tikrai, iš pirmo žvilgsnio nykus miestelio gyvenimas ima stebinti dramatiškų įvykių bei įvairialypių šekspyriškų personažų gausa. Čia nuolat kas nors nutinka, dažniausiai kas nors giliai tragiško ar net metafiziško. O jei nevyksta nieko, tai siužetas perkeliamas į psichologinę plotmę – berniukai ar senukai visą laiką pergyvena, kenčia ir mąsto.
       Maža to. Karts nuo karto autorius pademonstruoja ir magiškojo realizmo fokusų. Skraidantis senis Laurinavičius, užsiliepsnojanti lapė, angeliški Sigito sapnai bei vizijos...
       Taip kurpiami epai, himnai ir odės. Su realybe nieko bendro neturintys meno kūriniai.
       Paskutiniame knygos viršelyje autorius kalba: siužeto paprastai nebūna ne todėl, kad rašytojai nenori ko nors vertinti, bet todėl, kad jie yra negabūs ir nesugeba surasti jo realybėje ar savo smegenyse.
       Ką gi. Autorius, jo nuomone, – gabus, o jo smegenyse, jo nuomone, – surasi daug siužeto vingių.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-01-28 Nr. 782

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt