Geriau chaosas negu nieko

       K.Ostrauską geriausiai atsimenu iš „Metmenų“ – ankstesniais laikais sunkiai gaunamo lietvių emigrantų almanacho. Ten jo kūryba atrodydavo lyg balta varna tarp visų patriotiškai nusiteikusių „žemininkų“ ir „bežemių“. Kosmopolitiškos mini pjesės, kvepiančios avangardu. Postmodernizmas su absurdo prieskoniu. Šiek tiek panašu į S.Beckettą. Į D.Charmsą. Į tautietį Rimą Vėžį.
       2002 m. „Baltos lankos“ išleido šio autoriaus dramų rinkinį „Čičinskas ir kiti“. O šion storon knygon pateko tiek senesni (ir geresni!) kūriniai („Pypkė“, 1951 m., „Kvartetas“, 1969 m., „Summa philosophica“, 1995 m.), tiek patys naujausi – sukurti prieš keletą metų.
       Nors firminis ostrauskiškas stilius išliko, tačiau vėlesnis autoriaus teatras, deja, jau atsigręžia „į savo šaknis“, „į lietuvybę“. Nietzschę keičia A.Baranauskas, o Beckettą – B.Sruoga. Mozartas prabyla kaip Mažvydas: Achtung, Achtung. Kalba Mozartas. Braliai seserys, imkiet mani ir klausykiet ir, tatai klausydami, permanykiet. Vyskupas Antanas mieruoja pragarą, Sruoga viešai dėkoja Vyriausybei ir Partijai, o užgavėnių personažai kerta lietuviškus vėdarus.
       Daugelis nemėgsta K.Ostrausko už suveltą kalbą (veikėjai dažnai kalba ne tik lietuviškai, bet ir visomis kitomis kalbomis, net sanskritu) ir sunkiai iššifruojamas asociacijas bei aliuzijas. Bet tai vis tiek žymiai geriau už klasikinę dramaturgiją su nuvalkiota tiesmuka gėrio ir blogio priešprieša.
       I. Kadangi nesutariam, gal tikrai tegroja kiekvienas, ką nori.
       IV. Kiekvienas savo?..
       II. ...sau?..
       III. ...ir savaip?
       I. O kodėl ne?
       BRUEGELIS. Posmoderniai?
       SIZIFAS. Postpostmoderniai?
       CHARONAS. Postpostpost.
       ARIADNĖ. Post.
       IV. Nesusigrosim.
       III. Kakofonija.
       II. Babelis.
       BRUEGELIS. Geriau chaosas negu nieko.

       CASTOR&POLLUX

       Šiaurės Atėnai. 2006-02-18 Nr. 785

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt