|
<< Atgal
Mis sublimacija
Ar galima lietuvių poezijoje padaryti tai, ko iki
šiol dar niekas nepadarė? Iš savo sielos ugnies išlipinti tik tai, kas pavyksta? Ne,
nes tas magiškas metodas iš savęs jau beveik prarado aktualumą. Prarado,
nes kuo literatūra brandesnė, tuo aktualesnis išskirtinis kultūrinis kontekstualumas
kad būtų įdomu ir nauja. Kažkas gali pasakyti, jog pakanka asmeninio gyvenimo, kad
kurtųsi poezija, bet tada vis dėlto lieka neaiškus filosofinis kūrybos pradas
poezija atsispindi gyvenime ar gyvenimas poezijoje?
Vienaip ar kitaip poetas, aprašinėjantis savo
gyvenimą gyvenimo kasdienybėje panašus tik į beždžionę, apžiūrinėjančią save
veidrodėlyje. Ir tiek.
Nežinau, kas darosi su Rašytnamio PK serija.
Vienais metais išeina geros knygos, kitais šias knygas apskritai būtų sunku pavadinti
knygomis. Kokie pūstagalviai sėdi komisijose ir prastūminėja tokias knygas? Tokias
neknygines brošiūras, dažniausiai parašytas jaunų egzaltuotų fifačkų. Ir
iš kur jų tiek daug priviso? Iš gilumų juk, kvaily! Giliųjų slėpinių
Pasakysiu
staigiai ir atvirai: šiuometinė PK žvaigždė, studentė Indrė V., savo debiutu
sėkmingai papildo infantilių (Abrutytės, Žagrakalytės & Co.) plejadą.
Kažkaip ne iki galo bandote atsiverti, brangioji.
Sustojate. Susilaikote. Ieškote ribų. Aistringai saugojatės. Cenzūruojate.
Sublimuojate. Neinate į šachtos gilumą. Be reikalo. Be reikalo, gerbiamoji.
Tokia nedrąsa panaši į išmestą nosinę, kuri
grįžta atgalios, apsiveja kaklą ir užsmaugia. Būkite tikra lietuvių poezijos Mis
masturbacija, nes dabar tenka bendrauti su pailgo veido paprastumo įdukra. Galų gale
viskas anksčiau ar vėliau nusibosta. O nepanaudota jaunystės energija vėliau virsta
depresija. Būkite tikra miesto poetė, o ne bloknamių estetikos padielka.
Kiekviename kūrėjuje skamba tam tikra muzika, o jei autorius sugeba tiksliai išgirsti
ir ją prie savęs priderinti, tuomet viskas būna gerai. Jei ne tada NOSINĖ! Jei ta
vidinė melodija tikrai tokia, kokią išgirdau, tada nebijokite daugiau visokių
erotinių įvaizdžių, ne tik žuvų ar lelijų simbolių, o tikrų pažodinių
reikšmių. Liaudis jau priprato prie atvirumų. Šiais laikais išradingos metaforos
nėra populiarios. Tai sukriošusi impotentiškų vyrų prerogatyva. Ir klausykitės ne
tik roko, bet ir daugiau klasikos bei avangardo.
CASTOR&POLLUX
Šiaurės Atėnai. 2006-06-17 nr.
801
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|