<< Atgal
MODERNINĖ LATVIŲ LYRIKA
LIETUVAS JAUNO RAKSTNIEKU AKTIVISTU KOLEKTIVS PRIECAJAS VAREDAMS REDZET SAVA SAIME ARI
JŪS, BRALU LATVJU TAUTAS JAUNIE DZEJNIEKI.
MŪSU KOPEJIEM SPEKIEM LAI TOP IZVEIDOTA BALTIJAS REPUBLIKU JAUNO AKTIVISTU RAKSTNIEKU
INTERNACIONALE!
Butkų Juzė LATVIAM
Emilio Skujenieko vertimai
Janis Grots LAIŠKAS IŠ HONOLULU
Peteris Kikuts ĮSPĖJIMAS PRAMOGŲ YACHTAI
Janis Plaudis TRAUKINYS NAKČIA
Emils Skujenieks VAKAR
Arvids Grigulis SMUKLĖJE
Į viršų
Butkų Juzė
LATVIAM
Toli toli
broliškas balsas beldžias.
O taip arti
lyg mano tėviškėj liūdnoj
žiogeliai meldžias.
Juodi vargai
išmargino šią žemę mažą.
Tamsoj nebmatome, kur mūs draugai,
kame kurs kokį eina lažą.
Ir ten ir čia
Jaunatvei lenkias sostai,
nes žybteli žaibai
ir griausmas įskelia audrose.
Tikrai, suriš mumis ne tostai,
o tik bendra žmonių kančia,
kuriai atpirkt mes dirbam išsijuosę.
Į viršų
Janis Grots
LAIŠKAS IŠ HONOLULU
Laišką šį iš Honolulu
jei šįvakar gausi tu,
tai žinok, prie kito gulu,
draust jam nieko nedrįstu.
Tu gali manęs šiandieną
nemylėt, nekęst. Tiktai
jei pavasario dar vieno
tu ligšiol nepamiršai.
Atmintis manęs neklauso,
nebepamenu. Tą ryt?
Išgerta stiklinė sausa:
stiklas lieka nūn praryt.
Tu dingai kovose, toli,
tėvo irgi negirdėt.
Po šaka pakorė brolį:
kas belieka man pradėt?..
Sirgo motina. Mes vienos
Kryman ėjom pagaliau.
Gal ten bus lengvesnės dienos,
gal ten žaizdos gis greičiau.
O tu Kryme! Juodas Kryme,
Juodų jūrų pakraščiai.
Ten visi laivai nurimę,
ten nei tu man nerašei.
Pirmą kartą palydėjau
seną turką į namus.
Aš šypsojaus jis mokėjo,
jis man bruko pinigus.
Bet užteks. Tik mirštant močiai
teko šiuos girdėt žodžius:
Prikentėjau aš lig sočiai,
tau negreit skruostai nudžius.
Bet užteks. O, krašte Krymo!
Laimės nieks nebeatneš.
Aš lig savojo mirimo
nesulauksiu čia tavęs...
Ir dabar po Honolulu
plaukus sau kasdien draskau,
nes kasnakt su šimtais gulu,
kad uždirbčiau duoną sau.
Kaip stiklines šukių gaidas
stengias grindinys praryt
taip šios eilės lai nuaidi,
tau geriau jų neskaityt.
Į viršų
Peteris Kikuts
ĮSPĖJIMAS PRAMOGŲ YACHTAI
Ach, tai
Pramogų yachtai,
Linksmi ten žmonės važiuoja,
Muzikai gaudžiant, skepetom jie mosikuoja,
Šaukia: gyventi gražu!
Štai, pamažu
Svyla cigarai ir keliasi dūmai,
Ponios kaip žydintys krūmai
Skleidžia kvapsnius, kurie net matyt.
O man ar tai žiedus barstyt
Aprašant šią linksmą kelionę,
Aistringą svajonę
Mėlynai jūrai banguojant,
Yachtai siūbuojant.
He!
Draugai, ne!
Laivas šarvuotas,
Rausvi žibintai stiebuos tuos,
Šaukia išplaukt skubinai
Vėjui pakilus, visi mes sulipsim tenai!
Linksmosios iškilos galas jau laukia,
Nors jie baimingai ir šaukia:
Ach, tai
Pramogų yachtai!
Į viršų
Janis Plaudis
TRAUKINYS NAKČIA
Laukais, per miškus, per raistus,
Išlenktais gelžbetono tiltais,
Pro lempose žibančių stočių eilę,
Kur įlipa, išlipa skubėdami keleiviai
Ir dingsta nakty
Nuūžia jisai greitasis traukinys
Tik čirškančių žiežirbų lietus
Lyg paukščiai auksiniai
Per stogus tamsoj išsiskleidžia.
Pro bokštus pilkuosius,
Pro medžių viršūnes apleistas
Lyg žinios tai dienai,
Kurion sunkiai šniokšdamas skuba
Nakčia traukinys.
Į viršų
Emils Skujenieks
VAKAR
Dar vakar
Mes priešais viens kitą sėdėjom.
Oranžinės uždangos mus nuo pasaulio atskyrė.
Tu susimąstei.
Neišgertą stiklą ilgokai pirštuose sukiojai
Sakei,
Jog gyventi nelengva.
Nors vakar
Mūs protas tylėjo,
Bet kraujas ūžė
Ir aistra mus nešė lyg šėlęs arklys...
Bet šiandie
Aš sėdžiu už uždangų vienas,
Ir vėl neišgertasai stiklas ant stalo.
Bet vakaras man vakarykštis atrodo
Cigaras užgesęs jį sutrinu pirštuos,
Nes kitą kartą uždegtas bus jis kartus.
Ir ilgą aš mintį, kaip dainą tetulės,
Mąstau apie mus:
Tave ir save,
Mąstau, kad gyventi sunku,
Bet ir mirti nelengva...
Į viršų
Arvids Grigulis
SMUKLĖJE
Ranka apyranky
Pakelia likierio stiklą...
Klaidžioja akys, lyg karštligės pilnos,
Nuo veido į veidą...
Čia pat, šalimais,
Jaunas poetas pikaristas
Nuobodžiai skaito
Apie sukilimus
Salamonų salose...
Kažkas kažką klausia.
Po mano žvilgsniu
Pilkasis smuklės marmuro stalas
Virsta jūra banguota...
Aš atsistoju ir šaukiu:
Draugai!
Mes tiktai žiurkės
Ant skęstančio laivo...
... užkerta man žodžius saksofonas:
Deine Augen...
Kalba autentiška
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|