<< Atgal
Juozas Žengė
LIETUVIŠKAS PAVASARIS
Ak! Toji saulė rupūžė, rupūžė!
Ak! gyvatė!
Kai ji, brolytį, užpučia,
Esi gatavas.
Lekia vėjas žaltys,
Žalsvai melsvai susiraitęs,
Ir toji upė gyvatė
Plaukia, aplenkus giraitę...
Ir tas kumelys
Juodas šetonas,
Vakar kai žvengė
Lauko pašonėj.
Ir tas bernas jautis,
Ir tą merga karvė.
Vakar buvo pagautas
Su šitąja lerva.
Ir tų grįčių baltos blakstienos
Atmeta akį.
Supa vėjas žaltys,
Plaukia gyvatė.
Ir tas bernas jautis
Kažkur eisiu kieto arklo kryžium.
Ką ta mergė jaučia
Šita lerva, šita vyža...
Ir kiekvienas velnias,
Ir kiekvienas
Perkūnas,
Gyvatė,
Paralis,
Devyni.
Ką jūs čia darot,
Ką jūs čia matot?
Supa vėjas žaltys,
Plaukia gyvatė.
Kalba autentiška
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|