|
<< Atgal
Mes jauni iškeltagalviai, nenuoramos ir vėjavaikiai
einame į gyvenimą Naujojo meno vėliava nešini.
Mes nudrėskėme nuo savo dvasios sumirkusį laiko
baloj apdarą ir sviedėm jį tiems, kurie senatvėj šąla.
Amžinai naujas ir amžinai jaunas gyvenimas
mūsų nesenstamoji Beatričė. Mes atgrįžome jai savo dvasios veidrodį te gėrisi.
Tegu jo atošvaistoj šypsosi kvatojasi mūsų
Beatričė; tegu frizuojasi, tegydo prieš jį savo veido intapus.
Nustelbdami prekymečio ūžesį ir miegančių
knarksmą, mes mušame į skambaus žodžio būgną ir šaukiame visus, kurie jauni
dvasioj, sudaryti vieną didelę Naujojo Meno kūrėjų armiją!
Mūsų žemė įtrešta menu. Mūsų tėvai kvėpavo
dainomis ir sapnavo pasakomis. Mes, jauniausi jų ainiai, šaukiame jiems Valio! ir,
eidami jų keliais, kuriame savo naujosios būties naująjį mitą.
Teskamba Baltijos pajūris!
Per meną dabarties veidas taps mūsų veidu.
Meno Betliejuj gims naujų žmonių karta.
Meno dinamo mašina milijonais prožektorių nušvies
mūsų sutemas.
Keturių vėjų kurija
Kalba autentiška
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|