|
<< Atgal
Tarulis Petras
PEIZAŽAS
Mano pagalvei pagailo mano galvos ir ji minkšta
maloni.
Sienoje ne visi dantys pro spragas pasiekę mano
skruostus kutena, dar mieguistam nematomo voro, rudi tiesūs ūsai.
Civilizuotos sagutės savo sargyboje būdi.
Džiaugiuos, kad drangus vanduo taško krūtinę.
Šepečiai, šukos ir šepetukai, mane apšepusį
švelnina.
Cukraus vienas gabalėlis. Kitas. Ir jau visai
lipšni arbata pasakoja ekstra telegramose Loyd Džordžo paskutinį posakį. Streiko
pilnos Buenos Airės Kaunan siunčia tris petito eilutes.
Plonutė kvepianti svaigia rukštim riekelė. Lūpos
insviestintos. Ir plonutė riekelė kaip grakštus felietonas in portfelį kemšasi, kad
in dienraštį nešti.
Visas apsagstytas, plikais ir plunksnotais
skribeliais apžėlusios gatvės vidury.
Tprrrų! suriko plačia kakta ir barzdele
malonus vežėjas. Bėrasis iššoko iš vežimo ir dingo durų stikluose. Nupenėtas
ponas galva mostelėjęs pageltusiom putom aptaškė arti stuoksantį žalią lankelį.
Iš po žaliojo lankelio labai in lūpas panašūs
mėsagaliai piktai praleido:
Kur brukies, nematai ar ką?!
Brač, mes, dviese, tu vienas. Reikėjo
pasitraukti. Matai nenustovi! visa devyniolika dantų žiba vežėjas. Ir vieta kur
tur būti veidas taip šviesi, maloni, džiugi, kad nors imk ir in trečios rūšies
papirosų dėželę klijuok! Visi pirktų.
Klausyk, sakysiu.
Trečios rūšies papirosams etiketė grižt in
manę.
Puikų veidą turi. Vaje, kokį puikų! Aš taip
iš šalies žiūrėdamas manau puikus būtum ministeris. Pasikalbėkim nuoširdžiai.
Plačiai štai modamas aplinkui paklausiu: Kuo jie geresni, kad jie ministeriai, tu gi ne.
Lipk, iš tos tribūnos. Imk vadžias.
Tai, kad nežinau, kaip bėrasis šypsos jis.
Ir puikiausios reklamos vertas iš trečios rūšies
papirosams dėžutės trykšta skaniausias kvapsnys.
Kalba autentiška
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|