|
<< Atgal
Gyvenimas negalima rišti su mirtimi, o praeities
menas daugiau kaip trim ketvirtadaliais negyvas. Ir čia mes turime galvoje netik
Prancūziją; tai bendras reiškinys. Praeities menas niekumet negali patenkinti
gyvenimo reikalavimų, o kartais jo įtaka gali būt net žalinga. Sveikam ir normaliam
gyvenimui reikalinga, kad ir menas be paliovos būtų perdirbamas ir atnaujinamas kartu su
pačiu gyvenimu.
Nežinau, ar gemamoji bendruomenė įkurs savo naują
meną. Bet jei tokio meno nėra, tai ir bendrai nėra gyvo meno; yra tiktai muzejus,
vienas iš tų kapinių, kur miega praeities įbalsamuotos mumijos. Mes išauklėti
atsiminimų kultu, mums sunku atsipalaiduoti nuo jų. Juose yra savo poezijos, ir ji duoda
jiems tolimųjų orizontų minkštų, tirpstamų atspindulių. Bet nuo tų lyčių, kurios
kadaisiai buvo taip virpamos, gyvenimas išdūlėjo ir dūla kasdien. Teisybė, kai kurie
pavyzdingi padariniai, labiau patvaresni, sutausojo savo galybės dalį iki mūsų dienų.
Bet dar klausimas ar geras pradmuo ta galybė dar ir dabar? Viskas gera savo laiku ir
savo vietoje.
Romain Rolland
Le theatre popoulaire
Kalba autentiška
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|