Eugenijus Ališanka

Eilėraščiai iš knygos „EXEMPLUM“

Į viršų

epikūro ruduo

neturėčiau skųstis, malonumų netruko, gal mažiau moterų, daugiau filosofijos, bet šiandie neturėčiau gailėtis, su filosofija susilaukiau daugiau vaikų, plika akim atpažįstu, tegu retai matausi, bet šitaip ir gamtoj surėdyta, dabar dažniausiai vienas, kūno ne kaži kiek likę, kokį dūmą per dieną sutraukiu ar taurę stipresnio išlaižau, šiaip vis knygos, vis vienodesnės, ypač odiniais viršeliais, kaip ir moterys, pamenu, jaunystėj kiekviena buvo vienintelė gyvenime, skaitydavau, kol siūlių nebelikdavo, dabar visos kaip tos piemenės olimpo stadione, perkarusios, turinys be formos, niekuo neprisidengusios, gryna fizika, ryškus aristotelio mokyklos kvapelis, jokio malonumo, kadaise rašiau dienoraštį po dienos nuotykių, dabar tik atsiminimus, ką gi, irgi malonumas, pasakoti istorijas, ypač nebūtas, visą gyvenimą melavau sau, dabar galiu ir kitiems, vienintelis belikęs

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

apie provinciją

įsibėgėjus didžiajam lietuvių egzodui į miestą, gandrai iš inercijos nešė vaikus į kaimą, žiū, neranda užsakovo, palieka po griežčiu ar kopūstu, bulvių vagoj, o tie ir be tėvų išauga, visai kaip žmonės, tik širdies vietoj bulvė ar griežtis, geri žmonės

nebuvo gydytojų, ligos neįmantrios, bėdos tik su kūno mechanika, tai mechanizatoriai ir veterinoriai rūpinosi kaimo sveikata, išardo, sutepa, vėl sudeda, kažkaip sukdavos be naujų dalių, jeigu kas, be didelių skrupulų atiduodavo kunigui, tas turėjo kitą įrankių arsenalą, kryželiai, krapylai, kastuvai

koks kaimas be poeto, anksčiau sakydavo be durnelio, ne toks jau durnelis, išmano kalbą ne blogiau už veterinorių, pakanka, sudėlioja eilėraštį prieš bulviasodį, kol javai išplaukia, žiūrėk, jau išardė, soliarka sutepė, bulviakasiui kaip naujas

paauga vaikai ir mauna į miestą, geri, ale su bulve ar griežčiu širdy, užsispyrę, ėmė savas madas diktuoti, baisiai madingi tapo mechanizatoriai ir veterinoriai, nes visi pavargę nuo mandrybių, nuo nepagydomų metaforų ir sintaksių, ir taupiau gyvent ėmė, sutepa soliarka ar ūkiniu muilu praplauna, tik vienas kitas grynakraujis miestietis, iš prieškario užsilikęs, piktinas, atseit, postmodernizmas, galvoja, kad prancūziška liga

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

iš riterystės istorijos

pamenu griebdavaus ieties dar jaunas
į kalbos turnyrus mesdavaus stačia galva
karštakošis riteris
dievas tada nerūpėjo
dievas visad buvo pralaimėjimo dievas
sulinkęs po abitu be veido
gailestingas luošiams ir nevykėliams
išplėtęs šnerves uosdavau žirgo prakaitą
šviežio mėšlo kvapą pramaišiui
su garuojančiu krauju
dar nesupančiotas šeimyniniais pančiais
nepakeldamas antveidžio
perverdavau žvilgsniu
gražiausią šviesiaplaukę
žinodamas šiandien ji bus mano
sėkla papilvėj tvinksėjo stipriau negu širdis
negalvojau apie viso gyvenimo moterį
buvau karys nuo lūpų dar nenudžiūvęs
barbaro kraujas šiaurinių vėjų nugairintas veidas
kiek pablyškęs išsiilgęs saulėtų kraštų
su džiaugsmu priėmiau žinią
apie kryžiaus žygį
į pažadėtąją poezijos žemę
buvau jaunas
ir durnas turėčiau dabar pasakyti
išėjau karan
už tą patį pralaimėjimo dievą

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

iš šventvagysčių istorijos

trečią kartą ištariau
nepažįstu šito gyvenimo
ir puoliau prie žiemos darbų
kurių ne kaži kiek ir buvo
daugiau sukausi apie namus
kokią vinį į sieną įkalu
varvantį čiaupą užsuku
užuolaidas prieš naktį užtraukiu
bičiuliai iš kitų gildijų
vis paskambina sako yra reikalas
būtų gerai aptarus gal prie raudonojo vyno taurės
buvai arčiausiai jo daug matei
buvai nukakęs iki Jeruzalės
pas vikingus savas mokėjai slavams įtikti
pradžioje nekeldavau ragelio rytais
vėliau nustojau mokėti telekomui
stengiausi būti tvirtas kaip uola
sudeginau telefonų maldaknygę
išsikėliau į priemiestį tuoj ateis pavasaris
ir vasaros darbai
nestatysiu aš tos bažnyčios

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

curriculum vitae

gimiau alkanas
baigiau žaidimą klasėmis
diplomuotas melancholikas
visą gyvenimą dirbau padienius darbus
didžiausias stažas – kišenvagio
trumpai dirbęs klapčiuku prie vieno dievo
ir grabdirbiu prie kito
šiuo metu esu sezoninis rašytojas
gyvenu vienas su žmona ir sūnumi
esu išleidęs daugiau knygų negu parašęs
paskelbęs dešimtis paraiškų
apeliacijų ir aplikacijų
kelis pasiaiškinimus
šiemetinis kelių policijai apdovanotas
kultūros ministerijos premija
bėgių maratono laureatas
prašyčiau darbo pagal specialybę
kur nors prie žemės
kad ir piemeniu
su dūdelės alga

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

kaip visi

1

nepjausčiau savo vardo
ant suolų
iškeverzodavau ant sąsiuvinio
viršelio atsainia ranka
galvojau vardas tik šiaip sau
kad nebestų pirštu
ir nešauktų ei tu
to labiausiai ir bijojau

 
2

nėjau į darželį
bijojau vaikų
kurie šoka dainuoja
sustoję ratu
susikabina rankom
ir šaukia seneli šalti
seneli šalti

 
3

neturėjau džinsų
vienintelis klasėje
kol neatėjo siuntinys
iš amerikos
iki šiol esu tikras
kad tada mano gyvenimas
ir prasidėjo

 
4

nežinojau kaip gyventi
pabandau ir vienaip ir kitaip
kaip tam anekdote
nieko neišeina
apsidairiau
kad ir visi panašiai
tik vieniems gal gražiau neišeina

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

paraiškos forma

metai baigias laikas rašyti paraišką
kitiems metams
tėvas sako
anksčiau rašydavom penkmečiams
kad tėvai ne hunų laikais gyvenam
tau pensija iki mirties man mirtis iki pensijos
sveikatos nesaugau jau ėmiau šlubčioti
ir pats nestatyčiau už save hipodrome
tėvas sako gėda
kaip tau negėda
tavo amžiuj risnodavau per taigą
nuo ryto iki vakaro su nešuliais
ne lenktynės buvo galvoj
užtat visi dantys liko burnoj
tėvai tėvai
baigiu nusigraužti tuos žąslus
putos lūpų kampuos
seilės drimba kai lieku vienas
tėvas sako
su prakaitu išeina šlakai
išperti reikėtų tave
visas apsispuogavęs
teisus tėvai bet aš neteisesnis

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

šeštadienis, kovas,
viena iš galutinių stotelių

išeiti nebeturiu kur belieka grįžti
į kurčnebylį balsą į aklas rankas
siuvinėti žodžius ant tavo kūno drobės
jeigu dar galioja nerašytos taisyklės
kaskart kartu mirštantiems
ir atskirai prisikeliantiems
jeigu dar neišnyko amato įgūdžiai
kartoti judesius ir nesikartoti
nesu darbštus
nebaigęs dievo universitetų
neužbaigsiu tavo paveikslo iki šeštadienio
paliksiu adatą pusiaukelėj tegu spengia
tarsi zenono strėlė tarp nesusisiekiančių miestų
sekmadienį ilsėsiuos
nes išeiti nebeturiu kur

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

sakykim gruodis

sakykim gruodis kartachena kita pasaulio pusė
kur gyvena antipodai
juodaodė moteris pajūryje
aliejumi trina mano blyškią nugarą
nepajėgiu priešintis kaitri saulė
smelkias iki kaulų
ar turėčiau vadinti ją mano angelu sargu
juodais sparnais
sergėjančiu nuo gaisro
juodaodė priemiesčio moteris
pozuoja su vaikais mano
gašliai skaitmeninei akiai
siūlo apginti mane
nuo tvankios nakties vienatvės
turėčiau ir ją vadinti angelu sargu
juodaodė gatvės pardavėja
paslaugiai tiesia karolius
serginčius nuo piktosios akies
viešpatie antipodų
ar ir šis angelas tavo siųstas
kad patikėčiau
kad patikėčiau gyvenimu
kuriame nieko nebūna netyčia

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

pradžioje nebuvo žodžio

budėjau prie tavo nuogumo
apelsino žievėm dangsčiau krūtis
virpantį nuo balandžio vėsos pilvą
tavo gėdą
nes buvau naktinis sargas
nes man buvo gėda
lupau apelsinus iki kraujo
burnoje plakės saldi
audringa jūra
buvau marionetė
ant kapitono tiltelio
kryžminiai vėjai
tampė mane už plaukų
iš būtojo laiko į esamąjį
iš esamojo į nesamąjį
nes man buvo gėda
mylėti tarsi niekada nepabusi
nes buvau apelsino žievė
išmesta į laukinį paplūdimį
nes maniau kad esu
pagaliau esu
iki kraujo

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

apie žanrus lietuvių poezijoje

1

lyrinis eilėraštis butų visai ne žanras
jeigu nevaidintų tokio vaidmens
lietuvių poezijoje
paprastai autorius nori pasakyti daugiau
negu lyrinis herojus
lyrinis herojus su tuo nesutinka
todėl visada persistengia

 
2

epinio eilėraščio autorius
paprastai pagyvenęs poetas
beveik be išimties vyriškos giminės
todėl eilėraščio herojus dažniausiai su ilgu
kardu ar kalaviju
klaidžioja po antikinius griuvėsius
ieškodamas mūzos

 
3

intelektualiai poezijai reikalingas
intelektualus autorius
t. y. bent jau jeilio profesorius
todėl kūrinio subjekto padėtis nepavydėtina
ne viską supranta iš pusės žodžio
malkų priskaldo
likusią gyvenimo dalį autorius
paskiria komentarams

 
4

etnografiniai eilėraščiai pasižymi tuo
kad jiems paprastai nereikia skaitytojo

 
5

lingvistinio eilėraščio lyrinis herojus
yra pati kalba
taigi šiuo atveju autoriui belieka patylėti
dažniausia jis tai ir daro
nors autorystės ir neatsisako

 
6

minėtini ir patriotiniai eilėraščiai
kurių šiandien niekas neberašo
ir tai bene rimčiausias lietuvių poezijos
krizės požymis

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

poezijos skaitymai

po vakaro
balsai iš kairės ir dešinės
ar visad kalbatės su savimi
o taip turbūt nebūna, nuobodu
dešinė su kaire kairė su dešine
labai įdomu
beje kairiuoju ar dešiniuoju pusrutuliu
rašot eilėraštį
miegat moters kairėj ar dešinėj
kurioj rankoj laikote peilį
o kurioj šakutę
kokia jūsų politinė orientacija
kuria koja keliatės
dešine ar kaire masturbuojatės
o taip labai įdomu
kairiarankis sakot
tai išties privalumas
šiuo atveju impulsas
iš smegenų keliauja
viena dešimtąja sekundės trumpiau
tai išties privalumas
šiame amžiuje
kai visi taip skuba
toliau seka mechaniški plojimai
abiem rankom

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

eilėraščio galiojimo laikas

baigias galiojimo laikas
eksportui nebetinka
transportuojant
pernokusios metaforos virs koše
įsimes puvinys
pusvelčiui atiduoda
turgaus dieną
žiū ir susidomės kokia studentė
brandžiais kūrybos vaisiais

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

žanro krizė

nebuvo taip
nepamenu kaip buvo bet ne taip
prasimanot
jeigu koja kliūva už akmens
nereiškia kad esu beviltiškas
bendrauju kaip moku
su žmogumi vienaip
su akmeniu kitaip
čia tau ne literatūra sako
žanro taisyklės griežtesnės
negu dešimt kalbos įstatymų
vos pakeiti stilių
jau ir meta iš baro
iš lėktuvo iš traukinio
grįšiu pėsčiom
spardydamas praeivius
bus jums žanro krizė

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

e.

esu ne tas kuriam turėčiau atleisti
ir kas esu sau kad švytuočiau botagu
ir viliočiau cukraus gabalėliu
baigiasi kovas dienos stovi kaip lygios
su naktimis jau žinia kurios nusvers
turėsiu šveisti batus nusirankioti
plaukus nuo švarko
šviesoje viskas kitaip
viskas matos aiškiau
net peroksidinė fontano undinė
trenkasi galvą lietuj
ir neklausia kas esu sau kai esu kitiems
temidė nėra akla kitaip
kam gi tas juodas raištis
kai ant svarstyklių padėta
diena ir naktis
klausiu temidės tarnų
ką reiškia tas triukas su svarstyklėmis
jeigu ir taip gyvensiu iki gyvos galvos

Ališanka, Eugenijus. Exemplum: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2006.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt