MORMONAI PUSIAUKELĖJE

       Dykaragiai salų gyventojai – prieš jus trečias, pavasarinis ATOLAS. Ne trečio reicho, ne trečio fronto, tuo labiau ne trečio brolio nubrėžta likimo kreivė veda mus toliau nuo Pūvančios Žuvies ir Sukandžiotų Kupranugarių (toliau nuo gamtos?), taip ir neprivertusi pasirinkti nei „bidimensinio kubizmo“, nei „agrocementinio romantizmo“. Pasirinkimo laisvė betgi atimta – atolteksčiai komponuoti neatsižvelgiant į jų žanrą bei stilių. Panašiai kaip arlekino kaukių komedijoje.
       Vis dėlto „Atolas“ nėra jokia siuita – polifoniškuose jos pavasario balsuose visi žvėrys, paukščiai ir žuvys (beje nepagalvokite apie naująjį „Atolo“ atributą įprastinėje vietoje – tai viso labo tik lietuviška baobabo versija – apverstas runkelis) patiria pusiaukelės siaubą – jei vienas lauke ne karys (Atolas Nr. 1), o ir du (Nr. 1, Nr. 2) – ne armija. Kaip ten bebūtų, tikimės, jog avys, nuolatinės atolo virškintojos, supras į kieno daržą ridenamas puspuntukis. Dera pridurti, jog tai nėra apeliacija į „bendraliteratūrinę“ savigyną – viso labo tik vyksmo (kažko panašaus į produktyvų susierzinimą) krikščioniška ir politeistinė reabilitacija.

       Naudoti medikamentai:
       1. Trys „užjūrio“ vertimai, reprezentuojantys XX a. ne vien aukso fondą.
       2. Recenzijos ir prorecenzijos jaunimo ir projaunuomenės PK–ams.
       3. Originalioji kūryba – nuo absurdo dramos, baltos poemos iki jau mirusio poeto dedikacijų klasikams ciklo.
       P.S. Literatūrinės žirafos – literatūrinėse dešrose.

       Taigi prieš jus „Atolas“ ir Runkeliai.

       redaktorius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt