PIKANTIŠKI HIPERSTAČIAKAMPIAI
Donaldas Apanavičius. Pikas. 1997
vario burnos Vilnius.
Esu suinteresuotas, kaip vienas iš publikuojamos
poezijos semantinių adresatų, transportuoti į šią prorecenziją savo subjektyviąją
impresinę piko projekciją (juolab, donde perdido el libro? anot ispanų).
Todėl šis mano naratyvinis diskursas nėra konkreti tekstologinė D.Apanavičiaus
knygelės analizė, o tik eksperimentiškai transformuojama piko formalistinė ir
semantinė kvintesencija į prorecenzijos formą bei naraciją. Recenzuojant tai, ką hic
et nunc ir recenzuojame, privatinis, nekvestionuojamas aspektas yra forma. Poezijos
leksika, formos atžvilgiu atliekanti tik ministrancinę funkciją, absiriboja
permanentiškai reglamentuotu žodžių kiekiu, iš kurių sintaksiškai valentingiausias,
be abejo, yra substantyvas abrikosas. Tuo apie sintaksę galima būtų ir baigti,
nes kitokių jos ekspozicijų knygelėje lyg ir nėra. Beje, abrikosais elementariai
(genialu kas paprasta) suformuojama minimalistinė aliteracija, nes, periodiškai
kartojant tą patį fonetinį derinį (fonemas a, b, r, i, k, o, s, plius fonetinės
reikšmės faktiškai neturinčius afiksų variantus) aliteracija neišvengiama net
matematiškai. Bet grįžkime prie primatinio aspekto. Tekstų formos ir editorinio
dizaino konjunkcija akivaizdi. Pikas maksimaliai rezultatyvios autoriaus bei
redaktoriausleidėjo (šiuo atveju tai yra viena peroną) kooperacijos rezultatas.
Komparatyvistikai vertinant, naujasis Vario burnų produktas impresyviau sukuria
originalumo efektą nei ankstesnieji. Šį išskirtinumą, žinoma, akcentuoja ir ryški
tekstualinė diferenciacija tarp Donaldo ir kitų Vario burnų autorių, pvz.,
Lauros Klivytės. Tad laikas pažvelgti į pikantiškuose tekstuose eksponuojamą
naratoriaus imago mundi. Forma nemelavo: autoriui norėtųsi žvelgti į universumą, pro
hiperkvadratinį objektyvą, bet nūn tepavyksta tik pro hiperstačiakampį, o ir
pasirinkti kadrai visi jau seniai užpatentuoti ir saugomi pseudoinovaciniame archyve. In
nomine sentimentalaus eksperimentinio modernizmo, bėgiojama išmindžiotais trekais ir
generuojamas ariergardinis avangardas, bidimensinis kubizmas ir barokinis futurizmas.
Sutinku, tai labai kategoriška suma sumarum, bet vien jau dėl prorecenzijos struktūros
ji nėra totaliai fundamentali bei infinityvi hiperstačiakampiai turi tam tikro
pikantiškumo, tad perskaitykite ir pratęskite šiuos stračiakampius savo mentaline
substan... |