TEKSTAI.LT
<< Atgal
 

Marius Burokas

PIRŠTELIS
vieno veiksmo dramatizmas

VEIKIA:
teta
trys kėdės
sūnėnas
žyniai (5 vnt.)
valdybos nariai (3 vnt.)

Anksčiau minėtasis p. Veiksmas

       Situacija:–
       Veiksmas vyksta visų mūsų namuose, patalpoje, kur šalta. Teta – senas vyras su cilindru. Sūnėnas priklausomai nuo situacijos keičia spalvą, pradžioje jis geltonas. Trys kėdės visą laiką tyli, tik pabaigoje ima žiovauti tuo duodamos suprasti žiūrovams.

SŪNĖNAS (įsiveržia pro duris)

paieškokit, gal surasit,
teta, mažąjį pirštelį –
jis spintoj ten pakabintas
iš juodos gelumbės siūtas
verda tyliai neįjungtas,
sako „au“ ir šnypščia nosį
geria romą su tekila –
nepažįsta giminių.
(Atsikvepia ir t. y. užsikerta ir vėl tęsia)
Oi neverkit, teta, garsiai
nežinosim kur nakvoti
vaisiai kabantys ant medžių
padeda geriau matyt
juk išėjot vakar trečią
o pargrįšit tik šiandieną
penktą valandą iš ryto
(nepametęs – neieškok,
nežinodamas – įkrisi)
nešdama ant rankų lovą
nes nėra kur prisiglaust.

TETA (susinervinusi mojuoja)

Mano gėlės garsiai loja,
dreba sekcijoj grafinai
vyšnių mėlynoj uogienėj
žadina žuvų vaikus –
tų kurie tylėti moka,
nes nežino ką sakyt.
Tylioje baloj prie vartų
nuorūką ji sumedžios.

Atsiremia į kolatūrinį sopraną.

Tą pirštelį aš apausiu
ir batukais jį nuprausiu,
pakabinus ant obels
apraudosiu sarafanu,
šokiai – dainos vyks lig ryto,
kai pargrįšiu tamsią naktį
trečią – penktą – nežinau.
(Vėduojasi stručio plunksnomis.)

SŪNĖNAS (švelniai parausta ir susisirūpinęs ima valyti monoklį)

Teta, keikitės jūs garsiai,
nes ateina štai žyniai,
nešdami didžiulį peilį,
tyliai graudžiai pūsdami
vario dūdą metalinę.

       Teta garsiai ir įnirtingai keikiasi. Girdėti, kaip sumišę trepsi vietiniai paukščiai, niekaip nesuprantantys kas vyksta. Pasirodo Žyniai.

ŽYNIAI (choru, užsikąsdami barzdomis)

Krauti cemento vagonus,
žmogžudystę pamatyti –
reikia mušti per vargonus,
kad išgautum mielą natą
ir mamos šiandien klausyti.

Paduoda visus pieštukus ir nosines. Nusilenkia. Išeina.

SŪNĖNAS (patetiškai pažaliuoja)

Prisukamos girgžda kojos,
bėga paukščiai tekini,
šiandieną kaimynas korės,
paliktas visai vieni,
į saulėlydį raudoną.
Trečią – penktą jis įvyks,

Stengiasi priverkti porcelianinį puodelį.

O pirštelis neatvyks.

TETA (pjaustydama kopūstą, su gailesčio gaidele)

Norite susipažinti
su pliku šašuotu rojum?
Guli tyliai tarp peizažų
(išprotėjus akvarelė
stengias traukinį pavyti)
parnešiau iš vakar ryto,
ten, lankoj, mažyčiai žvėrys
tyliai mykia į šaltinį,
skrenda atbulas artojas
ir nežino ką daryti.
Burbulais į viršų kyla
skaistūs damų apatiniai,
o pirštelio nematyti.

Suberia Daržovę į puodą, pakabina gaidelę.

Teta, šaukite nuo bokštą,
tarp pagalvių tyliai trokšta
rausvas meilės lagaminas,
senas meno kūrinys
panašus į dirižablį,
kurs prikrautas buvo buvo gilių
iš Velykų į Kalėdas,
nenukritusių tik vakar
šiandien šluostytų aksomu
maltų kumštim geležinėm.
Jei nenorite – nereikia,
nesakykit kur pirštelis.

TETA (mįslingai šypsosi, nes serga Venerine Liga)

Du variniai skambalėliai,
dujų kupini lavonai
pirštus priverta tarp durų,
sako AČIŲ į kepurę,
pilną butelių konjako,
žvengia avižų negavę –
vakar – šiandien nugalavę
seną vyno pardavėją.
Jis ant kampo drožia medį.

Lyg tarp kitko skambina į Valdybą ir tęsia toliau.

Pasamdyti atvažiuoja
iš Japonijos kefyrai
ir pavogti bando tyliai
rankom atbulom pirštelį.

       Pirmą kartą nusižiovauja kėdės. Su žaibu ir griaustiniais ateina Valdybos Nariai ir giedodami parodo keletą Aktų.

VALDYBOS NARIAI

Jei nesėdėjai – tai papjausi.
Nežiopsojai – tai pagausi.
Nemiegojai – tai pasnausi.
Išsižiojai – valgyt gausi.

Kažkodėl išeina, nors Publika priekabiai prašo pasilikti ir teiraujasi adreso.

SŪNĖNAS (visai pajuodęs bando smaugti Tetą)

Kai atimsiu, tai neduokit,
kai pamesiu – pagiedokit
bosu – altu, trim šakutėm,
nosim ir ausų skylutėm.
Juk niekšybė turi galą,
skuduru ji langą valo,
kad geriau matytų sodą
ir nušaut taikliau galėtų mielą
dėdę rudenėlį.

Pasigirsta šūvis. Prabėga kikendamas dėdė Rudenėlis.

Teta, man jau nusibodo,

 
atiduokit greit pirštelį.

TETA (besivilkdama žalsvomis įkapėmis)

Įkrito plaukų viršūnėm
aš į bėdą – į raudoną,
o žalia praėjo šonu
ir nusinešė jaunystę,
televizorių, gaidgydystę,
pypkę, sielą, vystyklų...
Trys svajonės be galvų
vienišos prie upės stovi...

Aklai atsiverčia Šv.Knygą. Skaito:

Kartą turguje nuo seno
žmogžudys ramiai gyveno,
giminių turėjo tetą,
juk pirštelių labai reta... (uždusta)

SŪNĖNAI (apkabina jos galvą per pečius ir palaipsniui blykšta)

Šiandien pūsime į viršų,
gal tenai mūs neužmiršom.
Trys rimti vargonai stovi,
plaukia fabrikas prieš srovę
ir ramiai gėlėtoj pievoj
guli kruvinas pirštelis...

       Tris kart nusižiovauja kėdės. Saulė plieskia į langus, todėl Dauguma užsideda juodus akinius.

Pasimelskim už vėją,
už kaimyną – jis išėjo
vikriai lipdamas į viršų.
Mūsų Niekas nepamiršo
ir ramiai kraujuotoj pievoj
guli tarp gėlių pirštelis.

       Abu žegnojasi. Sūnėnas – dabar baltos spalvos. Teta nusiima cilindrą ir išeina amžino pogulio.

       Publika taip pat išeina nieko nesupratusi, juk to jie galų gale ir norėjo...

       ŠIOKIA TOKIA KRENTA UŽDANGA

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt