TOLKINO PASAKOS IR ALEGORIJOS

       Neseniai buvo paskelbti Amerikos literatūros kritikų ir rašytojų apklausos, vykusios siekiant išaiškinti geriausią XX a. knygą, rezultatai. Pirmojoje vietoje, pralenkęs tokias knygas, kaip Džeimso Džoiso „Ulisą“ ir Džono Orvelo „1984“ (atitinkamai trečioji ir antroji vieta), atsidūrė anglų rašytojo Džono Ronaldo Ruelo Tolkino trilogija „Žiedų Valdovas“. Tai Lietuvoje dar mažai žinoma knyga, lietuviškai išteista knygoje aprašomų įvykių priešistorė – pasaka „Habitas“ ir pirmoji „Žiedų Valdovo“ dalis – „Žiedo Brolija“. Knygoje pasakojama apie visai kitą pasaulį – Viduržemį, remiantis skandinavų, keltų, germanų mitologijomis. Pagrindiniai knygos veikėjai – ne tik žmonės, bet ir įvairios mitologinės būtybės, tokios kaip elfai, orkai, troliai, hobitai, nykštukai. „Žiedų Valdovą“ sunku vertinti vienareikšmiškai – tai ir pasaka, ir pirmasis fentezi romanas, ir mitologinis veikalas, ir net alegorinis romanas apie atominio ginklo grėsmę. Be to, knyga tėra tik Dž.R.R.Tolkino nuveikto darbo viršūnė. Jis, kartu su savo draugu C.S.Liuisu (kurio knyga „Kipšo laiškai“ neseniai pasirodė lietuvių kalba) iš nebūties iššaukė ištisą pasaulį, sukūręs jo mitologiją, kalbas, filosofiją, geologiją, geografiją ir istoriją apimančią 4500 metų Gėrio ir Blogio kovos epizodo. Tolkino katalikiškas nusiteikimas, skeptiškiau nusiteikusius kritikus verčia šią knygą vadinti netgi „Biblija vaikams“.
       Čia pateikiama ištrauka iš antrosios „Žiedų Valdovo“ knygos – „Dvi tvirtovės“. Ši knyga taip pat netrukus turėtų pasirodyti lietuvių kalba.

       MS

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt