TEKSTAI.LT

<< Atgal

Gintaras Bleizgys

Eilėraščiai iš knygos „ŽIEMA, RUDUO, VASARA“

 

***
čia gyvena pelėsis ir šuo ir aš
ir žmona ir kaktusas ir daugybė
knygų ir dienų visokių
visokių atsitikimų visokių prisiminimų
čia pilna mūsų gyvenimo
čia kaitra ir kalėdos būna
čia visokių yra sulūžusių daiktų
kuriuos reikia išmesti
bet gaila išmesti čia palengva
nuėjo metai
ėjo nuėjo su tokiu atsivėdėjimu
atsidūksėjimu su tokiu palengvėjimu
čia tiesiog nebeliko tų metų
išsitaškė kaip kokios balos
ir kam dabar jų bereikia
ir kam dabar mūsų bereikia

ir kur dabar kur tie gyvenimai

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
pasirodo tie žodžiai tokie patys
toks pat kalbėjimas
begėdiškas karščio nualintas
dusulio pilnas apsėdimo
minčių vedžiojimas
susivedžiojimas vaizdų
medžioklė viešpaties pasaulyje
viešpaties miške
girioje išlapojusioje
išsispygliavusioje
prisikankorėžiavusioje
beprotybė eilutė po eilutės
džiaugsmas žodis po žodžio didėjantis
pasirodo viskas čia yra tas pats
tik vėl pakartota
tik vėl pakartota iš naujo
iš didelio pasiutimo
išsiliejimo

be pabaigos

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
truputį pavėlavęs su įvaizdžiais
formomis primenančiomis parkus nugenėtus
išblukusias sukneles kepuraites nuo saulės
juoką išsisklaidantį atokaitoj
truputį pavėlavęs su savo atsiminimais
atsilikdamas truputį raišas
įsipynęs į svetimus personažus –
šita diena
buvo labai ilga
buvo plati kad net neapčiuopiau visko
buvo išsklidusi kaip vanduo į visas
pasaulio puses buvo įkaitusi iki eilėraščio
bet liko neužrašyta
nesuvaldyta šita diena lengvai baigėsi
nepastebimai nekvėpuojamai
niekur

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
jokių sudėtingų žodžių
jokių sudėtingų veiksmų
jokių figūrų
jokių diskursų
jokių kryžkelių
jokių situacijų kur būtina rinktis
nes tai man yra baisu
jokių painių tekstų
jokių permainų jokių pasikartojimų
jokių tęstinumų jokių ėjimų
iš paskos arba priekyje
jokio auksinio vidurio
jokių pretenzijų įgeidžių
susipriešinimų ir nuolaidžiavimų
jokių nuotykių ieškojimų ir jokios
nuobodybės paprasčiausiai
esu suskaldytas galiu būti tuo ir anuo
bet ne visas iš karto
galiu nežinoti kuo būnu
nes ir nežinau nes jokių painių
tekstų aš nesuprantu atsisakau
juos aiškinti spėlioti įrodinėti atsisakau
susirinkti iš gabalų nes nesu
koks nors surenkamas mechanizmas
nes viskas ką savyje matau
yra tai ko nematau
tai kas įsikūnija į mano daiktus
į artimuosius knygas į laiką
tai ko neišeina pagaut
ir jokiais būdais suvaldyti
esu nevaldomas
atsisakau

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
lengvas buvo šis rašymas
barbenimas dienų klavišais
dienų pirštai dienų griaučiai
visa kas lieka kaitroj
lėtas nualintas rašymas
tarpsnis kai atsigręži ir supranti
kad nebėra į ką žiūrėti
lengvabūdiškas vėjavaikiškas
linksmas buvo šis rašymas
ironiškas su pasidygsėjimais
žodžiai berti tiesiai į kaminą
velniop į niekur buvo pašėlęs šis rašymas – – –

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
žodis vėjas jau seniai nebetinka poezijai bet
šiandien vėjas kaip jūra su liepų gęstančiais
žiedeliais šiandien toks vėjas gesinantis vasarą
genantis bites namo lapus džiovinantis giedras
vėjas skausmingas visus žibintus užgesins
iš trumpo mano pasivaikščiojimo iš monologo
iš pat ryto su tylinčiais paukščiais su rimstančiais
jau vabalais krūmokšniais stovyklautojais
šiaurys akistatoj su baugščiomis trumpėjančiomis
akimirkomis manimi pilku rugpjūčio kamputyje
susitraukusiu atsitraukiančiu – kelią duok vėjui
kuris jau seniai nebetinka poezijai

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
numirti su pienėm
su kaktusu ant palangės
kregždėm su rūkančiu vyriškiu

kalbėti senamadiškai
molėtais spalio rytais

– mano jausmai yra
stygos formos
mano jausmai yra
bumbsinčios kriaušės
sode negyvenamam

jausmai ant skardžio
ant krašto pasaulio

užgesti neišmatuojamoj
tuštumoj
būti vienu iš milijardų iš begalybės
iš grumsto turėti
tik save patį
rašyti apie save patį
ieškoti savęs paties
iš kurio juokiasi
kurio negali pasiimt
būti paskolintam
priklausomam
būti kurčiam aklam kvailam
amžinybės prasme o tai reiškia
ir visomis prasmėmis

numirti nepaisant
kad esi niekas
nepaisant nieko
nepaisant visko ką manei turįs

ir bijoti mirties
dėl kažin kokių nepaaiškinamų
nemotyvuotų nepateisinamų priežasčių
norėti gyventi

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
šitas sniegas yra netikras
kuris nudegino tavo akis
ir mėnulis
nepanašus į romantikų

ir mano žodžiai
kurių neištariau
yra skaudūs

ir mūsų meilė
tėra nesutramdomi praradimai

miegok mieloji
mano vienintele
mano skaudžiausioji

juk aš koviausi dėl tavęs
kiekvieną dieną kiekvieną sekundę
o dienos trupino
visus mano ginklus

net kūnas
kuris sutrupės

ir mano žodžiai
kurių neištariau
žodžiai iš tuštumos
žodžiai kuriuos atims
ir tave atims

žodžiai beviltiški
mano meile
net tu
esi ne mano
ir tavo siela
kuri glaudėsi prie manęs
šalia miegojo
kvėpavo

kurios nebeliks
kurios nebebus su manim

žinai aš pralošiau
nuo pat gimimo
neturėjau nė vieno šanso
ir visas mano pasaulis
visi kur su manim gyveno
pasaulis kuris yra ne mūsų valioj

aš bijočiau kalbėt su tavim
ir visi šitie eilėraščiai
kuriuos reikia užspjaudyti užmėtyti
visi kurie nesupras
visi kurie nepažįsta tavęs
kuriems mes nerūpim
kurie neturi teisės
skaityt šitų žodžių – – –

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
kokių daiktų ten pridygsniuota
po mano kaukole metų laikų
šlamesio čežesio ta adatėlė kuri
va kaip ir va kaip
vis užsiuva naujus vaizdus bitelė
pasiutusi devyniadarbė šeškas
kurį mačiau paryčiu sėlinant į vištidę
tokių staigių judesių visas kaip vijurkas
kokia ten sąmonė slepiasi tūkstantį
kartų už mane greitesnė varanti
protą iš proto iš proto žodžius
iš žodžių skiemenis varžtus veržles
braškančius ko ten taip tarška
ko ten taip trūksta po mano kaukole

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
aišku kad trūksta žodžių
nors jų pilnos saujos kišenės
pilna burna bet trūksta to keleto
skiemenų kuriais paspringti galėčiau
užsikimšti vieną kartą srėbtuvę šitą
indaują varčią užkimšti vieną kartą prakeiktą
pasisotinti prisiėsti išdaužyti visą pasaulį
be pasigailėjimo be komentarų eiti
nueiti savo keliu be jokių dairymųsi
mindžikavimų bidzenimų tų žodžių
kuriais išsirėkčiau išsitylėčiau
nuo kurių nei gyvent nei mirt nei moterų nereikėtų
nei jokių kitokių nuodėmių ir darbų ir kalbų ir
tuščiažodžiavimų – susikišk šiknon tuos žodžius
kurių niekaip nėra, niekur nėra nereikia kurie
pas mane neatėjo

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

***
šokančios
teškančios
strapalakojės
įstrigusios į sąmonę –

geležiasnapės zylės

sakysiu žiūrėdamas į jus:

– geležiasnapės zylės
lydinčios blausų mano šešėlį
geležiasnapės
kapojančios skiauteres išaugto laiko
noriu palikti jums savo gyvenimą
kaip kokias kruopas
gyvenimą
po samanotais viešpaties antakiais...

tiesą sakant
viskas baigiasi vos pataikius į rimą
su pirmaisiais taktais
pirmaisiais mostais
sparnų
kurių nebūna

mano strapalakojės
grebėkšos
ištisa dargana buvo šitas gyvenimas
kad net negali normaliai atsimerkt
vis dengiesi akis
tarsi gindamasis

nuo šąlančio lietaus
nuo snaigių –
tai tik snaigės
sakysiu jums mano zylės
mano seserys ciksės –
tik snaigės
mane užpylusios
nepermaldaujamos
nesibaigiančios
neištirpstančios

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

 

 

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
[email protected]