Dainius Dirgėla

alibi
nematomoji tamsos pusė
nekropolis
aliuzija
išvytas iš rojaus adomas
„kaip išmatuoti mylimosios...“
gražu
„krapštom nosį ir prisukam smilkinius...“
„sėdim rūkom virtuvėje geriam...“
„reklama nuolat skelbia Jūsų...“
„kompiuteris nuolat...“
metai

Į viršų

alibi

ir jei jo veidas liūdnas ir pailgas
ir mentės per daug atsikišusios
primena paukščio sparnus
ir plaukai per ilgi
ir barzda per ilgai neskusta
dar nereiškia kad tai būtent jis
grasino išardyti pasaulį ir jį
surinkti iš naujo
parašė eilėraščius
neskirtus tėvynei ir mylimai
neskirtus dievui ir mamai
nededikuotus valstybei

ir jeigu dėl to jį ištrėmė
tėvynė ir mylimoji paliko
dievas sirgo šventąja skleroze
pamiršo jo vardą
jis palaidojo mamą
o valstybė netyčia sužlugo
gal jis visai nekaltas dėl šito
turėdamas alibi: gėrė
alų sereikiškių parke gesino
pasaulinį gairsą liepsnojantį
viduriuose

o žmonės pažino jame
ne jį patį o tik savo ilgesį
nepriklausantį nuo mūsų sąmonės
kaip danguje
taip ir žemėje

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

nematomoji tamsos pusė

kur baigiasi mano ranka
kur baigiasi mano koja
kur prasideda šalia per miegus
murkianti moteris
fiet lux saulele motule
užtekėk užtekėk ir tamsa
bus nugalėta iljičiaus lemputė
nutupėta musių tačiau
ir saulės veidas rauplėtas
sakydavo senelis kai statė
trobą iškirto langą
žiūrintį vakaro pusėn
sakydavo jeigu ilgai
prisimerkus žiūrėsi turėtų
matytis europa jis buvo
jau pusiau aklas tamsa
stebėdavo per jo petį saulėlydį
ir mąstė kur paslėpti
saulės saugikliai

kada
perdegs volframo siūlelis
jo viduje ir mirtis
bus nugalėtoja mąstė
atsišliejęs į tamsą senelis

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

nekropolis

kokia kalba man paklausti
atsitiktinio praeivio
kad jisai atsakytų
kaip surasti nekropolį
ar dar toli ir per kiek
laiko aš jį pasieksiu
ar sekmą dieną
dirba tenai kūno taros
supirktuvė
ar joje priima
įskilusią kūno tarą ir kiek
ji brangesnė už konvertuojamą
tuščią butelį
ar sekmą dieną ten dirba
būtinio aptarnavimo įmonė
išvalanti užnešiotos
sielos dėmes
ir žiebtuvėliams įstatanti
naujus liepsnos liežuvius:
lyžt – nebėra cigaretės
lyžt – sudegęs degtukas
lyžt – pasibaigė mano
garantinis laikas: jau seniai
prašau iš praeivių
ugnies

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

aliuzija

tarp dviejų vėjo gūsių degtukas
parodo prietemai ilgą
liepsnos liežuvį

paskui rūkdamas krinta balon
visai kaip tikras
pamuštas lėktuvas

irgi pilietinis aktas
pagalvoja tirštėdama
prietema

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

išvytas iš rojaus adomas

išvytas iš rojaus adomas
ėmė rašyti eilėraščius
kurti dainas ir pasakas
paišyti ant popieriaus drobės
drožinėti iš medžio
įvairiausias būtybes
groti linksmai liūdnas
melodijas išmoko svajot
apie ievą spausti iš vynuogių
vyną ir jį sunokinti
o išgėręs vis pasakodavo
anekdotą kaip jis
buvo išvytas iš rojaus

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

***
kaip išmatuoti mylimosios
keičiančių spalvą akių
gylį netinka liniuotė
metras nei liaudiškas
matavimo būdas žingsniais

velniop teofili tavo teodolitą
juo neišmatuosi šypsenos linkio
balso tembro jis neparodys
kiek velnių ir šventųjų
prisiėdusi yra mylimoji
kai užsimerkia
šelmiškai sudėjusi bučiniui lūpas
ir nieko nesako

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

gražu

taip jau tęsiasi tūkstantį
ir vieną naktį
taip gal tęsis
dar tiek naktų

knarkia mano vienintelė
miegančioji gražuolė
bet paryčiais pažadintai
manajai ausiai
gražu

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

***
krapštom nosį ir prisukam smilkinius
šluostom užpakalį ir sukam ratus
aplink mylimosios krūtis bambą žemyn
kartais grasom nemetomam priešui
vis tuo pačiu pirštu

taigi buvome sukurti kadaise
pagal tobulą viešpaties atvaizdą

taigi visa ką kartais parašome
ir pavadinam eilėraščiais
tėra tik netyčia išlaužta
iš dievo piršto

Dirgėla, Dainius. Pavojingi žaidimai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.

Į viršų

***
sėdim rūkom virtuvėje geriam
argi šitas mūsų sėdėjimas
gali būti poezija
klausia staiga

argi šitie tušti buteliai
peleninė nuorūkų kalnas
šis šaldytuvo gurgimas
gali būti poezija

gali būti gali nebūti
nežinau sakau
tai priklauso

va maironis ar putinas
čia tai poezija
čia viskas patikrinta laiko
čia aiškus ir ritmas ir rimas
ir žodžiai tokie poetiški
tokie nekasdieniški ir pakylėti
meilė svajonė kančia

argi kasdienybė
gali būti poezija
pavyzdžiui šitas pakelis lm
atsilaupę sienų tapetai
pasikartojantis priežodis blia

gali būti gali nebūti
nežinau sakau
tai priklauso

pavyzdžiui ar ne juokingas
yra užrašas welcome
to the marlboro country
kybantis vilniaus oro uoste

čia tarp kitko
čia ne apie poeziją
o vis dėlto
ką

na gerai bet tada
čia visai ne poezija
čia juk visiška proza

gal ir taip gal ir ne
nežinau sakau
tai priklauso

ką turėčiau įrodyti jeigu
žodžiai vienodai priklauso
visiems
ir kiekvieno valia su jais žaisti
kaip nori

kaip galėčiau kaip nors prieštarauti
jei jau žinote kas
yra ta poezija
o aš vis dar ne

beje švinta
tai aš gal jau eisiu

Dirgėla, Dainius. Poezija. - Literatūra ir menas, 2002.10.25

Į viršų

***
reklama nuolat skelbia Jūsų
gyvenimas šiapus
tėra demoversija

klaidos bus ištaisytos
viskas bus tobula kai
pradėsit gyventi anapus

demoversija sutikite šiaip sau
o tikroji kaip paaiškėja
vis dar
under construction

Dirgėla, Dainius. Poezija. - Literatūra ir menas, 2002.10.25

Į viršų

***
kompiuteris nuolat
mandagiai klausinėja
išsaugoti ar ištrinti
išjungti ar paleisti iš naujo
paleisti va taip ar va šitaip
ir tu tariamai gali rinktis
mąstyti ir duoti
klausimus panašius į to be

viešpats niekad
neklausinėja tokių dalykų
net iš anksto neperspėja kai
tavyje atsiranda klaida
kad tu pats esi virusas
jo sukurtoj tobuloj sistemoj

tiesiog viskas staiga
išsijungia užtemsta
užsidaro išsitrina dingsta
ir nebepasileidžia iš naujo:
jokių šansų kartoti pakeisti
taisyti

instrukcijoje
parašyta trumpai:
vienkartinis

Dirgėla, Dainius. Poezija. - Literatūra ir menas, 2002.10.25

Į viršų

metai

mėnesį sėdėjom be veiksmo
sakė taip turi būti
prasidės truputį vėliau
dabar yra pertrauka

paskui mėnesį be pinigų
neatėjo nei penktą nei dvidešimtą

trečią mėnesį be įkvėpimo
nors žadėjo bus trečias
bet neatėjo

ketvirtą sėdėjom be darbo
neleido vadintis bedarbiais
siūlė alibi: atostogos

penktą mėnesį atostogas pratęsėm
alibi irgi pradėjom pavargti
nuo poilsio

šeštą praleidom be nuotaikos
intuicija sakė kažką įpusėjom
ar pradžia gera ar jau
pusė darbo buvo neaišku

septintą pritrūkom idėjų
bandėme eiti skolintis
kaimynai neatidarydavo durų

aštuntą laukėm aštunto
pasaulio stebuklo
atėjo devintas

devinto paklausėme kur
mūsų kūdikis paaiškėjo
suklydo skaičiuodami
nuramino ateis

dešimtą bandėme taikyti
į dešimtuką savęs
nepranokome teko
lopyt skyles

vienuoliktą labai laukėm dvylikto
tikėjomės daug dovanų

atėjo dvylika juodvarniais lakstančių
prisistatė apaštalais suvalgė
paskutinę mūsų vakarienę

tada ir paklausėm kur tryliktas
atsakė jis repetuoja
roko operą liepė
sekti lnk perskaičiuoti
viską iš naujo atsigręžti
atgal

perskaičiavom rankų ir kojų
pirštus viskas gerai

perskaičiavom savo mintis
kas atėjo išėjo parėjo
pasirodo ne visos namie

atgal atsigręžti bijojom

Dirgėla, Dainius. Poezija. - Literatūra ir menas, 2002.10.25

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt